2012 metų biudžetas: svarbiausi akcentai


2012 metų biudžeto esminiai bruožai:
• Viešųjų finansų biudžetas planuojamas su mažesniu nei 3 proc. BVP deficitu ir todėl valstybės įsiskolinimo lygis yra stabilizuotas.
• Pensijų atstatymas.
• Viešojo sektoriaus darbuotojų atlygio nedidėjimas.
• Žingsnis link subalansuotų viešųjų finansų. Planuojama, kad viešieji finansai dėl daromų sprendimų jau 2014 metais bus subalansuoti, tame tarpe ir „Sodros“ biudžetas.
• Ženklus valstybės valdomų įmonių indėlis. Kitais metais į biudžetą žymiai daugiau pajamų planuoja įnešti valstybės valdomos įmonės – iš viso 540 mln. litų.
• Rekordinė ES parama. Į Lietuvos ekonomiką kitąmet bus įlieta rekordinė ES lėšų dalis per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį.
• Jokių naujų mokesčių. Vyriausybė 2012 metais nenumato jokių naujų mokesčių, o PVM lengvatas šildymui ir vaistams siūloma pratęsti.
VIEŠŲJŲ FINANSŲ BIUDŽETAS SU MAŽESNIU NEI 3 PROC. BVP DEFICITU – BŪTINYBĖ
Vyriausybės teikiamas viešųjų finansų biudžetas su planuojamu 2,8 proc. BVP deficitu yra svarbus dėl šių motyvų:
1. Siunčiamas pozityvus signalas tarptautinėms finansinėms rinkoms apie Lietuvos valstybės gebėjimą suvaldyti savo finansus ir tuo pačiu, esant reikalui, pigiau pasiskolinti.
2. Stabilizuojamas santykinis valstybės skolos dydis. Tai reikšmingas posūkio taškas. Valstybės skola 2012 metais neviršys 2011 metų lygio, kuris sudaro 37 proc. nuo BVP. Sukuriamos prielaidos pradėti mažinti valstybės įsiskolinimo lygį ir skolos aptarnavimo išlaidas.
3. Atitinka ES Mastrichto kriterijų (deficitas 3 proc. ribose). Tai leis Lietuvai išvengti galimų finansinių sankcijų netenkant dalies ES finansavimo pagal Europos Sąjungos prieš tris metus pradėtą perviršinio biudžeto deficito procedūrą.
4. Siunčiamas pozityvus signalas užsienio investuotojams, kad Lietuva yra valstybė, į kurią saugu ir naudinga investuoti, nes čia neturėtų kilti mokumo problemų ar kitokio pobūdžio finansinių sukrėtimų.
Per pastaruosius metus Lietuva ryžtingai sprendė itin sudėtingas 2008 m. tarptautinės finansų krizės sukeltas viešųjų finansų problemas, kas leido laiku mokėti atlyginimus, pensijas, socialines išmokas, atsiskaityti už darbus ir paslaugas. Vietoje dėl pasaulinės krizės pasekmių grėsusio keliolika procentų BVP siekiančio deficito, 2009 metais turėjome tik 9,5 proc. deficitą, 2010 metais jį pavyko sumažinti iki 7 proc. BVP, šiais metais planuojama, kad deficitas neviršys 5,3 proc. BVP, o kitiems metams Vyriausybė teikia biudžetus su 2,8 proc. BVP deficitu.
Vyriausybės teikiamas biudžetas sumažina viešųjų finansų deficitą ne mažiau, nei to reikalauja šiandieninės aplinkybės, situacija tarptautinėse finansų rinkose, kuriose nerimo dėl pasaulio ekonomikos, taip pat krizės Euro zonoje, Graikijoje ir kitose Euro zonos valstybėse yra pakankamai daug. Todėl skolinimosi sąlygos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms panašioms ekonomikoms yra sudėtingos. Tai Lietuva turi taip pat vertinti kaip rimtai pasikeitusias aplinkybes.
ATSTATOMOS SENATVĖS PENSIJOS
Nepaisant sudėtingos situacijos, Vyriausybė įvykdys savo pažadą – atstatys senatvės pensijas nuo kitų metų.
Nuo kitų metų sausio 1 dienos numatyta atstatyti visas, buvusias laikinai sumažintas, Valstybinio socialinio draudimo pensijas (senatvės, išankstinės senatvės, netekto darbingumo, ištarnauto laiko, našlaičių (maitintojo netekimo), našlių (maitintojo netekimo) pensijas ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas). Susidarantis papildomų lėšų poreikis dėl pensijų atstatymo, siekiantis apie 500 mln. litų, yra įtrauktas į 2012 metų biudžeto projektą. Be to, jau yra parengtas Valstybinio socialinio draudimo pensijų netekimų dėl laikino jų sumažinimo kompensavimo tvarkos įstatymo projektas.
Teikiamame biudžeto projekte numatyta grąžinti nepriemokas 1995-2002 metais dirbusiems pensininkams, tam skirta dar 260 mln. Litų.
Šalpos kompensacijos (mokamos slaugantiems savo neįgalius vaikus (globotinius) tėvams ir motinoms, išauginusioms 5 ir daugiau vaikų, iki kol liks tik 5 metai iki pensijos), kurios buvo laikinai sumažintos, nuo 2012 metų pradžios bus mokamos tokio pat dydžio (1,5 bazinės pensijos dydžio – 540 litų), koks buvo numatytas iki įsigaliojant laikinam šalpos kompensacijos dydžio sumažinimui.
VALSTYBĖS POLITIKŲ, PAREIGŪNŲ, VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, TEISĖJŲ ATLYGIS IR KITOS SOCIALINĖS IŠLAIDOS NEDIDĖJA IR IŠLAIKOMOS TOKIOS, KOKIOS NUO 2009 M. BUVO SUMAŽINTOS
Sumažintos pareiginės algos valstybės politikams, pareigūnams, valstybės tarnautojams ir teisėjams galios dar vienerius metus iki 2012 metų pabaigos.
Išmokas vaikams numatoma ateityje mokėti tokio paties dydžio, kokios yra mokamos 2009 – 2011 metais, jas mokant – vieną ar du vaikus auginančioms šeimoms iki vaikui sukaks 7 metai, gausių šeimų vaikams – iki 18 metų tais atvejais, kai šeimos pajamos tenkančios vienam jos nariui neviršija 525 litų. Galiojęs laikinas išmokų vaikams dydžio sumažinimas keičiamas nuolatiniu.
Slaugos (mokamos patiems neįgaliesiems, jei jiems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir priežiūros (mokamos patiems neįgaliesiems, jei jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžiai išlieka tokie patys kaip 2011 metais, keičiant 2011 metais galiojusį laikiną tikslinių kompensacijų dydžių sumažinimą nuolatiniu.
Valstybinių pensijų (I ir II laipsnių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų ir mokslininkų) ir kompensacinių išmokų buvusiems teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams sumažintų dydžių galiojimas pratęsiamas iki 2012 metų pabaigos. Teisės gauti valstybines pensijas 5-6 vaikus išauginusioms mamoms įsigaliojimas atidedamas vieneriems metams, t. y. iki 2013 metų pradžios.
Signatarų rentos 2012 metais išliks tokio paties dydžio kaip ir 2009 – 2011 metais galiojant laikinam jų sumažinimui. Ji sieks 2764 litus. Galiojęs laikinas signatarų rentų dydžių sumažinimas keičiamas nuolatiniu, nustatančiu, kad nuo 2012 metų signatarų rentos sudarys 40 proc. (vietoj anksčiau taikytų 50 proc.) Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Ateityje didėjant Seimo narių pareiginėms algoms, didėtų ir signatarų rentos. Reikia pažymėti, kad numatomos ateinančiais metais mokėti signatarų rentos bus didesnės nei jos buvo 2007-2008 metais (pvz.:2007-2008 metais signataro renta siekė 2328 litus).
Piniginei socialinei paramai nepasiturintiems šalies gyventojams 2012 metais numatoma skirti 550 mln. litų. Tikimasi, kad realiai išmokėtų lėšų bus mažiau nei 2011 metais. Sprendžiant piniginės socialinės paramos skyrimo tikslingumo ir teisingumo problemą, 2012-2014 metų laikotarpiu numatoma įgyvendinti pilotinį projektą, kurio metu savanoriškai apsisprendusiose savivaldybėse piniginės socialinės paramos teikimo funkcija būtų vykdoma kaip savarankiška savivaldybių funkcija, tai yra paramos teikimą perduodant tiems, kurie yra arčiau žmonių. Sutaupytas lėšas savivaldybės galės naudoti savo nuožiūra. Nedalyvaujančiose pilotiniame projekte savivaldybėse ši funkcija 2012 metais bus teikiama tokiu pat principu kaip ir šiais metais, t. y. savivaldybėms įgyvendinant valstybės joms perduotą funkciją.
VIEŠOSIOS IŠLAIDOS IŠLIEKA TOKIOS PAČIOS KAIP ŠIAIS METAIS
Visos šalies viešosios išlaidos, kurias sudaro nacionalinis biudžetas, „Sodra“ ir privalomojo sveikatos draudimo fondas (be ES lėšų), išlieka tokios pačios kaip ir 2011 metais, tačiau priėmus sprendimą atstatyti valstybinio socialinio draudimo pensijas į prieškrizinį lygį šiam tikslui numatoma papildomai apie 0,5 mlrd. litų. Apie 70 proc. visų asignavimų, kaip ir ankstesniais metais, bus skirta sveikatos, socialinei ir švietimo sritims.
BIUDŽETE NUMATOMA GEROKAI DAUGIAU PAJAMŲ, YPAČ ŽENKLUS – VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ ĮNAŠAS
2012 metais bus gauta daugiau pajamų į viešąjį sektorių (valstybės biudžetą, „Sodrą“ ir privalomąjį sveikatos draudimo fondą (be ES lėšų) – 2 602,5 mln. litų arba 9 proc. daugiau nei numatyta gauti šiais metais. Daugiau pajamų planuojama gauti į valstybės iždą iš pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio.
Daugiausia pajamų 2012 metais į nacionalinį biudžetą – kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai (be „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo fondo) – numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 9 mlrd. 325 mln. litų arba apie 42,7 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Tai yra 12,9 proc. daugiau nei pagal patvirtintą 2011 metų planą.
Iš gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 4 mlrd. 60 mln. litų (18,6 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų) arba 10,8 proc. daugiau nei pagal patvirtintą šių metų planą. Numatoma, kad pajamos į nacionalinį biudžetą, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kitais metais augs panašiai tiek, kiek augs darbo užmokesčio fondas, kuris pagal centrinį ūkio raidos scenarijų turėtų padidėti 7,8 proc.
Akcizų kitąmet numatoma surinkti 3 mlrd. 436 mln. litų (apie 15,8 proc. nacionalinio biudžeto pajamų) arba beveik tiek pat, kiek planuota surinkti šiemet.
Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 1 mlrd. 328,4 mln. litų (6,1 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų) – 12,7 proc. daugiau lyginant su 2011 metų planu.
Dabar vykdomos Valstybės valdomų įmonių valdymo reformos rezultatas – kitų metų biudžetas bus papildytas 540 milijonų litų iš dividendų bei grąžos iš valstybinių įmonių turto. Numatoma suma yra 6,3 karto didesnė negu šįmet, kai valstybės valdomos įmonės į biudžetą pervedė 86 milijonus litų.
SODROS DEFICITAS BUS MAŽESNIS
Numatoma, kad 2012 metais lyginant su 2011 metais „Sodros“ biudžeto pajamoms didėjant 7,1 proc. (11,9 mlrd. litų) ir tik 4,7 proc. didėjant jos biudžeto išlaidoms (jos sieks beveik 14 mlrd. litų), „Sodros“ deficitas bus 7 proc. mažesnis nei laukiamas šįmet (2012 metais – 2,1 mlrd. litų) Vykdoma „Sodros“ pertvarka (pvz.: pensinio amžiaus pailginimas, motinystės pašalpų mokėjimo tvarkos pakeitimai) kuria sąlygas, užtikrinančias „Sodros“ mokumą tiek artimiausiais metais (jau po 2014 metų prognozuojama, kad „Sodros“ biudžeto balansas bus teigiamas), tiek tolimoje ateityje, įvertinus visas susikaupusias ir grąžintinas skolas.
JOKIŲ NAUJŲ MOKESČIŲ, PRATĘSIAMOS PVM LENGVATOS ŠILDYMUI, VAISTAMS
Vyriausybė nenumato jokių naujų mokesčių.
Vyriausybė dar vieneriems metams siūlo pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumai ir karštam vandeniui.
Vyriausybė siūlo pratęsti lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.
Akcizai alkoholiniams gėrimams, kurui yra nekeičiami.
Akcizo tarifas cigaretėms, sutarus su rinkos dalyviais pagal privalomus Europos Sąjungos reikalavimus yra palaipsniui didinamas (vidutiniškai iki 5 proc. cigarečių pakeliui) tam, kad Lietuvos rinka nepatirtų staigaus šoko, dėl ko galėtų padidėti nelegali kontrabanda.
Vyriausybė siūlo didinti privalomą registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo dabar galiojančios 100 000 litų iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tūkstančių litų ribos, tai palengvintų sąlygas verslui.
Atstatomos įmonių įmokos į Garantinį fondą nuo dabartinio 0,1 procento į 2008 metais galiojusią 0,2 procento įmoką nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio. Tai leis garantiniam fondui efektyviai spręsti bankrutavusių įmonių darbuotojų problemas.
Nuo 2013 metų siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo priklausomai nuo žemės vidutinės rinkos vertės. Kartu su pereinamuoju laikotarpiu Vyriausybė siūlo nustatyti 0,01–4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas, o konkrečius tarifus nustatytų savivaldybių tarybos. Apleistai žemės ūkio paskirties žemei siūloma nustatyti fiksuotą 4 proc. tarifą nuo 2015 metų su pereinamuoju laikotarpiu (1,5 proc. – 2013 m., 2,5 proc. – 2014 m.). Taip pat siūloma taikyti 5 metų pereinamąjį laikotarpį, kasmet pridedant po 20 procentų skirtumo tarp buvusios mokestinės žemės vertės, bei nustatyti, kad už žemės ūkio paskirties žemę 2013 – 2017 metų laikotarpiu (išskyrus apleistą žemę ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) žemės mokestis neviršytų 1 lito už arą.
Į LIETUVOS EKONOMIKĄ BUS ĮLIETA DIDŽIAUSIA SKIRIAMŲ ES LEŠŲ DALIS PER VISĄ NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKOTARPĮ
Kitais metais Europos Sąjungos lėšos, kurių įsisavinimas yra suplanuotas biudžete, viršija 7 mlrd. litų ir tai bus absoliučiai didžiausia Europos Sąjungos lėšų suma panaudota Lietuvoje per visą mūsų narystės ES laikotarpį.
PAGRINDINIAI SKAIČIAI – išsamų 2012 metų Lietuvos biudžetą galite rasti Finansų ministerijos interneto puslapyje www.finmin.lt
Parengta pagal www.tsajunga.lt informaciją

Komentuokite