Apie šalies ūkį ir biudžetą arba ką pasėjom, tą ir pjaunam

Rudeniop prasidėjus naujam politiniam sezonui įsisiūbuoja diskusijos dėl kitų metų valstybės biudžeto. Šiemet jos veikiausiai bus dar aštresnės, mat po metų laukia nauji Seimo rinkimai, komentuoja Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vitas Matuzas.

„Visiškai išvengti tuščio politikavimo dėl būsimo biudžeto projekto vargiai pavyks. Tačiau kad jo būtų mažiau, pravartu prisiminti, kur prieš metus laidyta daugiausia kritikos strėlių ir kas pavyko padaryti per šiuos metus.

Tik pateikus šiųmečio biudžeto projektą Seimo opozicija pasitelkdama pigią retoriką nevengė juodo pesimizmo ir dėl biudžete planuojamų didesnių įplaukų, ir dėl per mažų išmokų, ir dėl per didelio deficito.

Kaip visuomet, pasipylė siūlymai – čia padidinti vienos ar kitos srities finansavimą, čia nubraukti milijoną kitą nuo kokių nors Valdovų rūmų statybų ar nebaigtos įstaigos rekonstrukcijos.

Vien Seimo nariai pateikė beveik 200 skirtingų pasiūlymų dėl šiemetinio biudžeto. O visa siūlytų perskirstyti pinigų suma viršijo milijardą litų.

Valstybės finansų projektas kritikuotas dėl to, kad jame nebuvo numatyta galimybė atstatyti sumažintas pensijas. Tačiau kritikai sąmoningai „pamiršo“, kad dėl neadekvačių ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimų Lietuvai buvo pradėta biudžeto deficito perviršio procedūra.

Siekiant dar labiau nedidinti skolos naštos ateities kartoms, buvo būtina laikinai iš dalies sumažinti kai kurias socialines išmokas kad deficitas neviršytų 5,8 proc. BVP (beje, su valstybės skolos krize susidūrusi Graikija išmokas buvo priversta sumažinti daug daugiau nei Lietuva).

Vis dėlto, esu tikras, kad kitais metais pensijas pavyks sugrąžinti į ankstesnį lygį. Net jeigu ir gresia nauja krizė euro zonoje, turime rasti galimybių įvykdyti šį įsipareigojimą bene labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei.

Prieš metus tvirtinant šiuometinį biudžetą taip pat skambėjo daug abejonių, ar pavyks susidoroti su nedarbo problema, ar užteks įvairių priemonių verslo aplinkai gerinti ir ūkio konkurencingumui didinti.

Skaičiai kalba už save. Antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su atitinkamų praėjusių metų laikotarpiu BVP padidėjo per 6 proc.

Rekordinis per visą nepriklausomybės laikotarpį 7 pirmųjų mėnesių eksportas sudarė 38,9 mlrd. litų – net 6 mlrd. daugiau nei prieš krizę. Importas irgi beveik visiškai atsistatė.

Tačiau kadangi eksportas daug didesnis nei prieš krizę, tai reiškia kad ūkis kur kas labiau subalansuotas ir nesiremia vien vidaus vartojimu kredituojant užsienio bankams. Ūkio atsigavimą rodo ir Pasaulio banko tyrimas, pagal kurį Lietuvos ūkio konkurencingumas įvertintas 44 vieta visame pasaulyje.

Džiugina ir tai, jog pirmąjį šių metų pusmetį palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu Lietuvoje atlikta per 17 proc. daugiau statybos darbų. Trečdalis visų statybų – nauji statiniai ir pastatai. Apskritai, visos pramonės produkcija išaugo daugiau kaip dešimtadaliu.

Akivaizdžiai atsigauna ir vidaus vartojimas, dėl kurio taip nerimavo opozicija, aršiai kritikavusi šių metų biudžetą. Kaip rodo statistikos departamento duomenys, šiemet mažmeninė prekyba išaugo penktadaliu.

Kaip pastebi ekonomistai, vidaus vartojimas dar turi perspektyvų saikingam augimui, kadangi pamažu gerėja užimtumo rodikliai.

Darbo biržos duomenimis, 2011 m. rugpjūčio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 229 tūkst. bedarbių. Lygiai prieš metus jų buvo 330 tūkst., vadinasi, nedarbą per metus pavyko sumažinti 100 tūkst. arba trečdaliu.

Žinoma, sunku tikėtis, kad visi išvardinti rodikliai ir toliai gerės taip sparčiai kaip per pastaruosius metus (ypač dėl pastarojo meto problemų euro zonoje). Tačiau pesimizmo kur kas mažiau nei prieš metus.

Taigi nepaisant visų opozicijos plepalų ir apokaliptinių prognozių šiemetinis biudžetas vykdomas beveik tiksliai taip, kaip ir buvo suplanuota prieš metus.

Finansų ministerijos duomenimis, mokesčių surenkama 99,9 proc. planuotos sumos. O visų pajamų gauta 97,7 proc. to, kas buvo planuota.

Tikiu, kad ir per likusius šių metų mėnesius drastiškai niekas nepasikeis ir ambicingą biudžeto planą įgyvendinsim su kaupu. Būtų gerai, kad biudžeto deficitas būtų netgi mažesnis nei 5,8 proc. BVP – tai leistų kitąmet pasiekti dar ambicingesnį 3 proc. deficito lygį, ką stodami į ES ir esame įsipareigoję padaryti.

Taip pat tikiu, kad ir 2012 m. biudžetas bus suplanuotas ir įvykdytas taip tiksliai, kaip šiemetinis. Realūs skaičiai rodo, kad dabartinė Vyriausybė ir Finansų ministerija turi pakankamai kompetencijos ir patirties šiam tikslui įgyvendinti.

Ir opozicijai šįkart reikės paieškoti rimtesnių argumentų, o ne vien populistinių pagraudenimų, kaip kas nors skriaudžiama, kokie pateikti planai nerealūs ir pan.“

Komentuokite