Baltijos kelias – nesibaigiantis

1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo ir Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Pasidalijo Rytų Europos šalis. Dalybų pasekmės – valstybingumo praradimas, represijos, trėmimai.
Visai neseniai mus pasiekė žinia, kad knyga apie lietuvius tremtinius, jų skaudų likimą šokiravo amerikiečius. Ją išleis viena iš prestižinių leidyklų. Ar mes ne tokie jautrūs? Juk išleista ne viena knyga apie tremtinių, politinių kalinių, išgyvenusių visus įmanomus ir net protu nesuvokiamus pragaro ratus kančią, viltį, ašaras, badą, pažeminimus…Jos netapo bestseleriais. Matyt dėl to, kad jose aprašomi įvykiai tapo neatsiejama kiekvienos šeimos išgyvento skausmo ir apraudotų netekčių dalimi. Šimtai tūkstančių lietuvių – ne įvykių stebėtojai, o jų dalyviai.. Prievarta. Gniuždomi, žeminami, šaudomi, trypiami. Bet – nenugalėti. Neįvertinta „smulkmena“ – laisvės troškimo neišdeginsi, nesušaudysi, neuždusinsi gyvuliniuose vagonuose.
Laisvės troškimas mus atvedė ir į Baltijos kelią. Rugpjūčio 23 d. minėsime Baltijos kelio dvidešimt pirmąsias metines. Nemanau, kad klystu Baltijos kelią vadindamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos išsigelbėjimo keliu. Būtent tą dieną tris valstybes sujungęs Laisvės siekis ir buvo ženklas pasauliui – esame ir nesusitaikysime su tuo, kad iš mūsų pagrobta Laisvė, Valstybė, naikinamas tautinis identitetas. Tris engiamas tautas sujungė svarbiausias tikslas – Nepriklausomybė. Du milijonai žmonių stovėjo Baltijos kelyje.
Kiekvienais metais vėl ir vėl, bent jau mintyse praeiname jau legenda tampančiu Baltijos keliu. Sako – kasmet jis vis – tuštesnis, nebėra tris šalis sujungusios vienybės, virtusios lenktyniavimu – kurie geresni, stipresni, turtingesni. O gal tiesiog augame iš romantiškos vienybės marškinėlių? Prisimenate – tada, prieš dvidešimt vienerius metus turtingi buvome vienybe, tikėjimu ir – viltimi. Tik tai buvo mūsų ginklai ir mūsų priemonės siekiant nepriklausomybės ir kuriant materialinę gerovę.
Dažnai lyginame – kuri – Lietuva, Latvija ar Estija pasiekė daugiau per du nepriklausomybės dešimtmečius: kurioje valstybėje pigesnis pienas, pensijos didesnės, kuri sėkmingiau atlaikė krizę, kuri pritraukia daugiau investicijų ir turistų. Svarstyklės niekada nenusveria tik vienos kurios šalies naudai. Rugpjūčio 18 d. paskelbtame JAV savaitraščio „Newsweek“ sudarytame geriausių gyventi valstybių reitinge pagal švietimo, sveikatos apsaugos būklę, gyvenimo kokybę, ekonomikos dinamiškumą ir politinę aplinką Lietuva užima.34 vietą. Atsilieka nuo Estijos (32) ir Lenkijos (29), tačiau lenkia kaimynes Latviją (36), Rusiją (51), Baltarusiją (56).
Dėl vieno esu tikras – Baltijos kelias – nesibaigiantis procesas. Mes juo einame kasdien. Keičiasi ne Kelias. Mes keičiamės. Mūsų poreikiai, vertybės, mintys. Tačiau neabejoju – kad ir kas būtų: Vienybės ir Laisvės keliu jis bus visada. Juk šios unikalios akcijos metines minime ne tam, kad išsaugotume savo prisiminimus apie minias laisvės idėja alsuojančių žmonių, daugybę Trispalvių, žvakių ir gėlių jūras. Nepalyginamai svarbiau – vesti Baltijos keliu tuos, kurie apie tris tautas suvienijusią akciją žino iš pasakojimų, knygų. O gal ir nežino, nes nesugebame perteikti kuo Baltijos kelias svarbus mums, jiems ir ateities kartoms. Baltijos kelias – kiekvieno iš mūsų pasirinkimas. Kiekvieno mūsų noras eiti juo į ateitį.
Šią mums visiems brangią ir atmintiną dieną kviečiu pagerbti visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukas. Ir pasidžiaugti tuo, ką mums davė Baltijos kelias – Laisve.

Komentuokite