Dviračių žygis „Suk į dešinę“ 2011. Šeštoji diena

Vėlyvas vakaras. Esame indėnų kaime. Tikrų tikriausiameJ Jis yra Šlikiuose, Žemaitijoje. Mūsų Premjeras jame tapo tikru genties vadu. Čia jau galioja kaimo taisyklės, o svečiai jų laikosi. Laikytis nesunku, nes tai kuria nepaprastai gerą nuotaiką. Gamta mums nešykšti išbandymų – lietus, kaitra, vėjas, saulė….Jau teko visko, tačiau šiandien vėl numynėm apie 100 kilometrų. Visi sveiki, tik technika pradėjo streikuot. Tačiau kol kas rimtesnio remonto dviračiams dar neprireikė  ir turime ambicijų žygį baigti labai sėkmingai.

Šiandien dieną pradėjome Platėlių dvaro sodyboje, apžiūrėjome seniausią Lietuvoje medinę bažnyčią. Medinę Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią Plateliuose puošia barokinis bokštas, šalia – varpinė, kuri garsėjo didžiuliu varpu, bet jį, kaip manoma, per pirmąjį pasaulinį karą išsivežė vokiečiai ir jo metalą panaudojo šovinių gamybai.

Iš Platelių mynėme į Plungę. Ten, Babrungo slėnyje susitikome su plungiškiais. Pokalbiai su žmonėmis mums duoda labai daug. Mūsų žmonės pilietiškesni nei bandoma parodyti. Jie iškelia daug problemų – kodėl prastai dirba valdininkai, pareigūnai, kodėl savivalda nesitaria su bendruomene priimdama sprendimus. Turime skatinti jų aktyvią poziciją ir palaikyti žmonių norą išguiti akivaizdžias negeroves.

Šiandien lankėmės  Plungėje esančioje Vičiūnų bendrovėje. Ten kalbėjomės apie legalaus ir skaidraus verslo konkurencingumo galimybes. Apie tai kalbėjau šiandien ir Žinių radijuj: Sąžiningai mokesčius mokantis verslas neturi išlaikyti ir tų, kurie verslauja šešėlyje, slepia mokesčius ir savo gerovę kuria sąžiningųjų sąskaita.

Iš Plungės pasukome link Kulių. Jau įprasta, kad ten mūsų laukė gausi vietos bendruomenė, tačiau ypatingai sujaudino paprasta kaimo moteriškė. 1930 m. gimusi moteris į Kulius susitikti su žygeiviais atmynė savo senutėliu dviračiuJ Kuliai – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose minima 12 a., 1941 m. antroje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių gyventojai žydai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia – išties įspūdinga. 2006 metais po mūriniais statiniais, priklausiusiais bažnyčiai, archeologai aptiko didžiulius rūsius su židiniais, taip pat siauras, į tunelius panašias angas. Būta ir šildymo sistemos – iš virtuvės pastato rūsiuose esančių židinių dūmtraukiai suvesti į vieną didžiulį kaminą. Skliautuoti rūsiai primena nedideles menes, o viena į tunelį panaši niša atsiremia į pamatą. Šių statinių istorinė praeitis ir požemių paskirtis neaiški.

Iš  Kulių mūsų maršrutas šiandien driekėsi į Vėžaičius ir Gargždus. Gargžduose susitikome su gausia bendruomene. Staigmeną padarė kolegė Agnė Bilotaitė, pasitikusi Gargžduose žygeivius su šviežia rūkyta žuvimi ir gaivinančiai šaltu vandeniu. Ačiū Tau, Agne:)

Gargžduose žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia stovi Gargžduose, Minijos dešiniajame krante. Savo forma primena kūginį gyvenamąjį namą. Bažnyčią apie 1535 m. pastatė Karalienė Bona.. per kelionę teko matyti daug bažnyčių. Tačiau kiekviena jų – mūsų architektūros deimantas, traukianti ne tik stiliumi bet ir unikalia istorija, bei asmenybėmis, kurias drąsiai galima vadint savo krašto šviesuoliais.

Šiandien iš mūsų komandos dėl neatidėliotinų reikalų pasitraukė Edmundas Pupinis ir Radvilė Morkūnaitė. Vėliavnešio pareigas perėmė pasvališkis Alius – vieno geriausių Lietuvoje skyrių atstovas.  Lieka ištvermingiausieji:)

Komentuokite