Dviračių žygis „Suk į dešinę“ 2012 Septintoji diena.

2012.07.27

Ši diena prasidėjo ekskursija po Premjero senelių kraštą – Kvetkus. Pirmiausia aplankėme architektūros paminklą, medinę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Tada ekskursijos vadovu tapęs Andrius Kubilius pakvietė apžiūrėti senelių namų, kuriuose pats leisdavo vasaras ir atvažiuodavo su tėvais. Koks gražus ir geras laikas vaikystė, tiek prisiminimų, nuotykių ir jokių rūpesčių. O Biržų kraštas tikrai gražus. Gera minti keliu, kurio vienoje pusėje Biržų giria, o kitoje – vietomis pasirodantis ir vėl dingstantis Nemunėlis. Taip besigėrėdami gamta, besikeičiančiais vaizdais ir mindami pedalus tolyn pasiekėme Rokiškio rajoną ir užsukome į Panemunį. Čia stovi didžiausias Lietuvoje, kaip sakė vietos gyventojai, paminklas partizanams. Jo statymo darbai užtruko net 13 metų. Už Lietuvos laisvę Panemunio valsčiuje žuvusiems partizanams pagerbti skirtas paminklas “Laiminu. Žuvusiems už laisvę” buvo atidengtas 2003-siais. Tai iš tiesų didingas ir nuostabus paminklas.
Toliau mūsų kelyje – Čedasai. O iki jų nuo Panemunio 11 kilometrų. Atstumas nedidelis ir jeigu ne kaitri saulutė, tie kilometrai būtų vienas juokas. Tačiau tokiame karštyje esame dėkingi mus sutinkantiems ir palydintiems Aukštaitijos žmonėms. Jūs dovanojate atokvėpio minutes, galimybę pažinti kraštą, išgirsti rūpesčius ir siūlomus sprendimus. Čedasuose buvom maloniai sutikti ir aplankėme nepaprasto grožio bažnyčią. Ji tikra miestelio puošmena.
Kas skaitote mano blog‘ą ir sekate mūsų žygius, puikiai žinote, kad vienoje vietoje mes ilgai neužsibūname. Todėl ir vėl pasukome dviračius tolyn. O kitas mūsų sustojimas – Rokiškyje. Miesto aikštėje žygeivių laukė būrys rokiškėnų, TS-LKD Rokiškio skyriaus nariai su pirmininke Diana Meškauskiene. Premjeras čia buvo apdovanotas ąžuolų vainiku, o jo žmona Rasa – gražuole gėlių puokšte. Tikrai buvo apie ką pasikalbėti su šio krašto žmonėmis, bendraminčiais. Netrūko klausimų ir atsakymų, patarimų ir rekomendacijų. Rokiškyje prie mūsų dviračių komandos vėl prisijungė Edmundas Pupinis. Keletą žygio dienų turėjęs praleisti dėl rimtos ir pateisinamos priežasties – darbo reikalų.
Tolimesnis mūsų maršrutas Rokiškis – Obeliai. Labai gražus miestelis, kuriuo nuostabiai vingiuoja Kriauna. O Obeliuose mūsų laukė labai rimta ekskursija – po Obelių spirito varyklą. :) Tai vienintelė maistinio spirito varykla mūsų šalyje. Kaip pasakojo po varyklą mus vedžiojusi Andželika, pagrindiniai prieš 100 metų statyti pastatai – spirito sandėlis ir spirito gamybos cechas puikiausiai išsilaikė iki šių dienų ir atlieka tas pačias funkcijas kaip ir juos stačiusių grafų laikais. Net po dalimi gamybos cecho yra išlikęs vandens kanalas, sumūrytas iš molinių plytų, kuriuo ir dabar išteka vanduo, o norint ir pavaikščioti juo galima. Šių dviejų pastatų kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių apsaugos registrą kaip turintys istorinę, architektūrinę vertę. Andželika mums ne tik papasakojo varyklos, kitaip dar vadintos – varykla, istoriją, bet supažindino ir su spirito gamybos technologija. Apie ją plačiau nepasakosiu, kad nekiltų kam kokių pagundų :)
Po dienos kelionės, dabar mes apsistojome fantastiškoje vietoje. Nuo kalno, kur bus mūsų šios nakties namai, atsiveria nuostabaus grožio vaizdas į Dirdų ežerą. Jo apsakyti neįmanoma, jį reikia pamatyti.
Iki rytojau.

Daugiau nuotraukų:
http://www.facebook.com/photo.php?fbid=3961347625567&set=a.1118275390538.2018809.1036595388&type=3&theater

Komentuokite