Dviračių žygis „Suk į dešinę“ 2012 Trečioji diena.

2012.07.23

Linkėjimai Jums šį vakarą iš „Brazylijos“! Negalvokit, kad dviračius išmainėm į lėktuvą, o Aukštaitijos grožį į braziliško karnavalo šurmulį. Tikrai ne. Mūsų nakvynės vieta ne tokia ir tolima, tai Rokiškio rajone esanti kaimo turizmo sodyba. Jos šeimininkai, beje, mus sutiko tikrai mielai ir šiltai, todėl pavadinimas visai arti tiesos, o pirtelė ir karštas kubilas visiškai patenkino šiltų kraštų išsiilgusiųjų norus. O aš čia suradau ir draugą :) ) Po pirties savo rūbuose radau minkštai ir jaukiai snaudžiantį kačiuką.
Kelionė šiandien prasidėjo nepaprastai gražiais ir išpuoselėtais Paandrioniškio ir Andrioniškio miesteliais. Pirmoji stotelė – Anykščių miškų urėdijos danielynas, įkurtas Šimonių girios pietiniame pakraštyje. Miškininkų globojami erdviame 63 ha aptvare gyvena ne tik danieliai, bet ir laukiniai avinai muflonai, šakotaragiai dėmėtieji elniai, šernai. Gyvūnų mylėtojams, o ypač mažiesiems lankytojams čia tikrai yra ką pamatyti.
Jeigu Jūs didesnis gamtos stebuklų mylėtojas, tai visai netoli – unikali atodanga. Dešiniajame Šventosios šlaite, kiek žemiau Virintos upės žiočių, yra apie 25 m aukščio Vetygalos atodanga (sako, ji kitaip dar vadinama Žėbos kalnu). Tai unikali atodanga. Ji – tarsi atversta Anykščių krašto gamtos istorijos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio.
Toliau mynėme keliu per turtingą augalais ir miško gėrybėmis Šimonių girią ir pamaniau, ar tik nebus iš čia kilusi Ingrida Šimonytė? :)
Inkūnų bažnyčia vidury miškų, tai dar viena mūsų aplankyta vieta. Medinė, nedidukė bažnytėlė gamtos glėbyje, tai tikra ramybė ir atgaiva sielai…
Dviračių žygis tęsiasi toliau, o mūsų kelyje – Svėdasai. Čia alkį numalšinome kavinėje „Pas Gedą“ sukirtę po porciją didelių lietuviškų cepelinų. O po tokių sočių pietų prigulėme atsipūsti pievelėje. Kaip mano draugas sakė, – kas pavalgęs nepamiega, tas didžiausias tinginys! Kad taip nebūtume vadinami pailsėjom, pabendravom su svėdasiškiais ir pasukom dviračius Rokiškio rajono link.
Kamajuose buvom tikrai laukiami. Čia premjeras Andrius Kubilius gavo dovanų puodynę medaus, riestainių karolius, buvo apvilktas marškinėliais su Kamajų respublikos herbu. Ir ne tik premjeras, bet ir mes visi pasivaišinom tikru, šviežiu karvės pienu, pasikalbėjom su gyventojais, žinoma, nusifotografavom atminčiai ir aplankėm įsimintiniausias šios respublikos vietas.
Kamajuose stovi paminklas kunigui Strazdeliui. Taip liaudiškai buvo vadinamas kunigas, poetas Antanas Strazdas, kuris dėl baudžiauninkų užstojimo prieš ponus, dėl savo tiesmuko būdo ponams ir sulenkėjusiems dvasininkams viską sakyti į akis, dėl neabejojamo lietuviškumo turėjo kilnotis iš parapijos į parapiją ir taip buvo atsidūręs ir Kamajuose. Aplankėme ne tik paminklą, bet ir Kamajų bažnyčią, o čia taip gražiai skambėjo lūpinės armonikėlės garsai, kad net šokt norėjosi.
Prie Kamajų yra vieta, vietinių gyventojų „žydų ganyklomis” vadinama. Čia Kamajų stribai ir enkavedistai užkasdavo 1944-1953 m. Kamajų, Kupiškio, Duokiškio, Salų apylinkėse žuvusių partizanų palaikus. Jų atminimui 1992 m. pastatytas Kamajų memorialas. Kaip pasakojo prie jo mus atlydėję TS-LKD Rokiškio skyriaus nariai ir Kamajų gyventojai, žinoma, kad „žydų ganyklose” buvo užkasti 96 žuvę partizanai.
Tokie šios dienos dviračių žygio įspūdžiai. O rytoj – vėl pirmyn. Todėl neužmirškite užsukti čia ir sužinoti kaip mums sekasi, ką gražaus parodė Aukštaitija bei svetingi šio krašto žmonės.

Daugiau nuotraukų:  http://www.facebook.com/photo.php?fbid=3947793966734&set=a.1118275390538.2018809.1036595388&type=3&theater

Komentuokite