Dviračių žygis „Suk į dešinę“2011. Antroji diena

Liepos 17-oji.

Pailsėję „Medaus slėnyje“ (Sodybos šeimininkas – bitininkas, pavadinimas atitinka tikrovę:)), leidomės į kelią. Nuo Šilinės, kur nakvojome, iki Panemunės pilies – vos penki kilometrai. Tad pirmąjį šios dienos kelionės tikslą pasiekėme labai greit. Apie Panemunės pilį esu pasakojęs savo dienoraštyje, tuomet čia keliavome kemperiais. Pilis  uždaryta rekonstrukcijai, pradedama atstatyti, numatoma atkurti visa buvusi pilies išvaizda, atstatomi nugriauti du gynybiniai bokštai, bei vienas iš pilies korpusų, taip bus atkurta buvusi pilies struktūra su uždaru kiemu. Planuojama nutinkuoti fasadus, pakeisti stogų dangas, bei langus. Projektą finansuoja ES struktūrinis fondas. Nepaisant to, kad negalėjome žvilgtelėti į pilies vidų, pabuvoti šalia jos – gera. Apima pasididžiavimo savo tauta, savo valstybės istorija jausmas,  geriau supranti ką praeitis reiškia dabarčiai. Apžiūrėję pilį, pasukome link Šimkaičių. Šimkaičių miške 1953-aisiais  suimtas vienas paskutiniųjų pokario partizanų judėjimo vadų – Jonas Žemaitis-Vytautas.

Ši žygio diena įsimintina tuo, kad sutikome daug nuoširdžių žmonių. Kalnujuose vyko  susitikimas su  vietos bendruomene, o bene didžiausia staigmena mūsų laukė prie Palendrių piliakalnio. Čia mus pasitiko jaunieji dviratininkai. Smagu, kad tiek daug jaunimo, vaikų  vasarą mina dviračių pedalus. Manau, kad  tai vienas sveikiausių ir pigiausių būdų pailsėti, sustiprinti sveikatą, atsitraukti nuo televizoriaus ir kompiuterio.

Kalnujuose labai sujaudino žmonių nuoširdumas. Su mumis atėjo susitikti  ir jauni, ir pagyvenę. Kalbėjomės apie viską. Žinoma, žmonėms svarbu – kada gi visi pajusime kad krizė įveikta, tačiau  ne mažiau svarbu, tai, kad jie mus palaiko ir linki sėkmės. Ačiū :) . Kalnujai – labai savitos istorijos miestelis. Per 1711 metų marą  visi Kalnujų gyventojai išmirė ir iki pat 1738-ųjų jų vis nebuvo. Du kartus per savo gyvavimo istoriją Kalnujai buvo visiškai sudegę. Palendrių piliakalnio  papėdėje yra hitlerizmo aukų kapinės, čia 1941 m. liepos-lapkričio mėn. vokiečiai sušaudė daugiau nei pusantro tūkstančio žydų. Šiandien Kalnujai – jaukus, tvarkingas ir gražus seniūnijos centras. Dėkoju Kalnujų bendruomenei už svetingumą:), o jaunimui linkiu nepamiršti dviračių ir mums išvykus:)

Iš Kalnujų pasukome link Raseinius. Čia mus  pasitiko TS-LKD Raseinių skyriaus nariai. Įsitikinome, kad ir jie puikiai mina dviračių pedalus. Su kolegomis visuomet yra apie ką pasišnekučiuoti, džiaugiuosi turėjęs progą sužinoti kaip sekasi raseiniškiams. Apie Raseinius jūs tikriausiai  daug žinote, juos apdainavo Maironis. Raseiniai yra vienas seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje  žemaičių genties teritorijoje.

Kušeliškės kaimą vaizdingame Dubysos slėnyje pasiekėme per dieną įveikę apie 50 km. Mums tiesiog sekasi – oras geras, žmonės – nuoširdūs,dviračiai – patikimi, ir didesnių nemalonių staigmenų kol kas nepateikė,  gamta – labai graži. Ryt laukia kelionė žvyrkeliu. Ne pirmas kartas:)  Bet apie tai – rytoj.

Užsukite į galeriją – ten daugybė žygio akimirkų, kurių niekur kitur nepamatysite

Komentuokite