Energetika

ŽENGTAS ESMINIS ŽINGSNIS ĮTVIRTINANT LIETUVOS ENERGETINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas pritarė didžiulės apimties dokumentų paketui, reglamentuojančiam strateginių energetikos projektų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad Lietuva pasirengusi įgyvendinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją, garantuojančią Lietuvai saugumą, ekonominę naudą ir integraciją į Europą.  Vyriausybės posėdyje pritarta Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos Koncesijos sutarties projektui, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektams.
Premjeras Andrius Kubilius: „VAE, SGD terminalas ir mūsų elektros ūkio sinchronizacija su Europa yra pagrindiniai šios Vyriausybės žingsniai įtvirtinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tai Lietuvai ir jos žmonėms ekonomiškai naudingi projektai, be to, tai projektai, kurie mūsų šaliai reiškia energetinio saugumo užsitikrinimą bei didesnę integraciją į Europą“.

Lėšos, skirtos atominės elektrinės statybai, nebus telkiamos iš Lietuvos valstybės biudžeto ir netaps valstybės skola, jas skolinsis ir pritrauks pati įmonė. Didžiąją lėšų dalį (60-70 proc.) įmonei skolins Japonijos tarptautiniai bankai, likusią dalį – pati įmonė iš uždirbto pelno, taip pat iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio vidinio perskirstymo būdu, nedidinant galutinės elektros energijos kainos vartotojui.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Visagino atominės elektrinės projektas yra didžiausia numatoma investicija nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, iš jos tikimės ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir grąžos. Tam esama ir būsimos Vyriausybės privalo vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, kuri nesudarytų esminės rizikos valstybės skolos lygiui“.

Pažymėtina, kad VAE yra neatsiejama sąlyga Baltijos šalių įsijungimui į Europos elektros tinklus darbui sinchroniniu režimu. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė pritarė Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektui – tai leis mūsų šaliai pačiai valdyti savo elektros sistemą ir elektros srautus, Lietuvos elektros energetikos infrastruktūra, elektros rinka ir sistemos valdymas bus integruoti į Vakarų Europos elektros sistemas.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas: „Šalies energetinę nepriklausomybę galima pasiekti tik per visavertę integraciją į Europos infrastruktūrą ir sistemas. Tam būtina pabaigti ir išplėtoti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektus, tapti Baltijos valstybių elektros rinkos ir bendros Europos elektros rinkos dalyviais, įgyvendinti alternatyvaus apsirūpinimo dujomis ir efektyvios dujų rinkos projektus“.
Vyriausybė pritarė ir Suskystintų gamtinių dujų (SGD) įstatymo projektui. Terminalas užtikrins saugų ir patikimą šalies apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, taip pat atsiras galimybė skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje. 2014 m., įgyvendinus projektą, Lietuva nebebus priklausoma nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, konkurencija, kurią skatins ir privalomas 25 proc. suskystintų gamtinių dujų kiekio įsigijimo reikalavimas gamtinių dujų įmonėms, sudarys sąlygas dujų kainoms mažėti, o įstatyme numatytas kainų reguliavimas užkirs kelią nepagrįstai aukštoms kainoms.

KELETAS FAKTŲ:

Įstatymų paketą dėl VAE, Koncesijos sutarties projektą ir verslo planą galite rasti Vyriausybės interneto svetainės www.lrv.lt skilties „Kas naujo?“ dalyje „Energetiniai projektai“ – http://www.lrv.lt/lt/energetiniai-projektai/

VISAGINO ATOMINĖ ELEKTRINĖ – EKONOMIŠKAI NAUDINGAS PROJEKTAS

Vyriausybė, nuodugniai įvertinusi ekonominius aspektus ir projekto naudą šaliai bei visam regionui, pritarė Koncesijos sutarties projektui bei su juo susijusiems teisės aktams. Naujoji atominė elektrinė užtikrins, kad Lietuva pati gaminsis pigią elektrą savo reikmėms, kurią galės konkurencingomis kainomis eksportuoti į kitas šalis, o tai bus naudinga visiems Lietuvos žmonėms.

Ūkio ministras Rimantas Žylius: „VAE projektas yra pelningas investicinis sprendimas, projektas generuos svarią investicijų grąžą, o taip pat ir stipriai prisidės prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto padidėjimo. „VAE – tai iki šiol didžiausia investicija Lietuvoje, siekianti apie 17,3 mlrd. Lt, iš jų 10 – 14 mlrd. Lt sudarys tiesioginės užsienio investicijos“.
VAE statybos metu vietos verslas gali sulaukti užsakymų, kurių vertė gali siekti iki 5 mlrd. litų, o elektrinės statybos metu planuojama sukurti 6 tūkstančius naujų darbo vietų. Pasak ūkio ministro, pradėjus eksploatuoti VAE, bendras Lietuvos ekonominis pyragas kasmet padidės bent 700 mln. Lt arba 0,7% BPV kasmet. Lietuvos nuosavų lėšų dalis VAE projekte sieks 2,6 mlrd. Lt. Projekto pelningumas sieks apie 10%, tai reiškia, kad valstybė vidutiniškai gali tikėtis 256 mln. Lt dividendų kasmet.
„Projektas neabejotinai turės teigiamą įtaką bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui, nedarbo mažėjimui ir mokesčių į biudžetą surinkimui“, – pabrėžia R. Žylius.

KELETAS FAKTŲ:

Ši investicija Lietuvos BVP padidins apie 27 – 35 mlrd. litų, įplaukas į biudžetą 5 – 6 mlrd. litų.

Per 60 jėgainės veiklos metų, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, dividendais VAE valstybei sumokėtų apie 38 mlrd. litų.

Ekonomika

NUO KITŲ METŲ KOVO ĮSIGALIOJA FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO ĮSTATYMAS

Nuo kitų metų kovo mėnesio Lietuvoje pradės veikti Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kurio projektą rengė Ūkio ministerija. Tai reiškia, kad bankrutuoti galės fizinis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, jei jo pradelstų skolų suma didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos. Šiuo metu tai būtų 20 tūkst. Lt.

Nemokiems fiziniams asmenims būtų sudarytos sąlygos per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį pagal sudarytą planą tenkinti kreditorių reikalavimus. Pasibaigus plano įgyvendinimo laikotarpiui skolininkas būtų atleistas nuo skolų mokėjimo, išskyrus skolas dėl žalos atlyginimo, alimentų ir baudų, ir būtų atkurtas fizinio asmens mokumas. Bankroto byla negalės būti keliama asmeniui, kuris tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų ar žalingų įpročių, taip pat jei paaiškėtų, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl tam tikrų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų.

Bankroto procedūrą galės inicijuoti tik pats žmogus, o ne asmenys, kuriems jis skolingas.  Pats žmogus nuspręs, kokį neįkeistą turtą turėtų pasilikti, o kokį parduoti ir kokią dalį lėšų mokėti skoloms padengti. Bankroto procesas galės vykti tik teismo tvarka.

KELETAS FAKTŲ:

Vyriausybė Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą Seimui pateikė 2011 m. kovo 28 d.

Daugumoje ES šalių tokie įstatymai galioja.

Skaitmeninė televizija

GYVENTOJAMS – NEMOKAMA INFORMACIJOS LINIJA PEREINANT PRIE SKAITMENINĖS TELEVIZIJOS

Pradeda veikti nemokamas telefono numeris 8 800 00 150, kuriuo paskambinusiems gyventojams konsultantai suteiks svarbiausią informaciją apie analoginės antžeminės televizijos išjungimą, skaitmeninės televizijos pasirinkimo būdus ir padės sprendžiant technologinius perėjimo sunkumus. Gyventojams informacija bus teikiama visą parą.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas: „Nemokama telefono linija suteiks visą įmanomą pagalbą, kokią tik galima suteikti telefonu. Gyventojams bus atsakoma į pačius įvairiausius su skaitmenine TV susijusius klausimus, pradedant tuo, kas yra skaitmeninė TV, baigiant specifinėmis techninėmis detalėmis“.

KELETAS FAKTŲ:

Analoginė antžeminė televizija Lietuvoje bus išjungta spalio 29 d., 3 val. nakties. Susisiekimo ministerijos duomenimis, analoginę antžeminę televiziją vis dar žiūri apie 26 proc. gyventojų, iš jų pusė – kaimiškose vietovėse.

Susirūpinti dėl analoginės antžeminės televizijos išjungimo turi tik tie gyventojai, kurie nemokamas televizijos programas žiūri naudodamiesi kambario, lauko ar kolektyvinėmis antenomis. Mokamos televizijos paslaugomis besinaudojantiems gyventojams niekuo rūpintis nereikia – viskuo pasirūpins paslaugos tiekėjai. Norėdami įsitikinti, ar Jūsų televizorius tinkamas žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją, jo dokumentuose ar ant televizoriaus ieškokite užrašo „DVB-T MPEG-4“, reiškiančio, kad jis tinkamas priimti skaitmeninį signalą. Kitu atveju būtina įsigyti TV priedėlį ar naujesnį televizorių su skaitmeninio signalo imtuvu.

Švietimas

PAGAUSĖJUS IKIMOKYKLINUKŲ SAVIVALDYBĖMS SKIRTOS PAPILDOMOS LĖŠOS

Keturiasdešimt devyniose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir devyniose valstybinėse mokyklose nuo 2011 m. rugsėjo 2 dienos iki 2012 m. balandžio pradžios padaugėjo 2 965 ikimokyklinio amžiaus vaikais. Jiems ugdyti savivaldybėms papildomai bus pervesti beveik du milijonai litų.
Daugiausia ikimokyklinio amžiaus vaikų pagausėjo šiuose miestuose: Vilniuje į ikimokyklinio ugdymo įstaigas per minėtą laikotarpį atėjo 822 nauji vaikai, Kaune – 566 , Panevėžyje – 220, Klaipėdoje – 214. Rokiškio rajone – 68, Švenčionių – 63, Vilniaus – 84. Iš valstybinių mokyklų daugiausia – 35 nauji vaikai – atėjo į Vilniaus r. Juodšilių „Šilo“ gimnaziją.

KELETAS FAKTŲ:

Papildomos lėšos skiriamos tik toms savivaldybių valstybinėms ar nevalstybinėms (privačioms) ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurios įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre, yra pasitvirtinusios ir vykdo Ikimokyklinio ugdymo programą, turi leidimą-higienos pasą.

Papildomas finansavimas už vaikų skaičiaus padidėjimą savivaldybėms skiriamas vykdant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“.

MPT Spaudos tarnybos inf.

Video reportažas iš parodos

Panevėžyje atidaryta, ko gero, didžiausia piešinių paroda. Jos autoriai – Panevėžio miesto lopšelių-darželių auklėtiniai ir pradinių klasių mokiniai.

Prekybos ir pramogų centrą „Babilonas“ papuošė daugiau kaip 1000 vaikų piešinių tema – „Mano šeima“. Tokį piešinių konkursą artėjančios Tarptautinės šeimos dienos proga (ji minima gegužės 15 d.) paskelbė Seimo narys Vitas Matuzas.

Noriai ir gausiai konkurse dalyvavę vaikai visą mėnesį piešė savo esamas ir svajonių šeimas. Kai kurių darbų autoriai pridėjo ir komentarus: „Mano tėtis ir mama biški griežti, bet aš juos labai myliu“, „Mano seneliai patys geriausi, nors aš kartais būnu išdykęs“ ir pan.

Šeštadienį į parodos atidarymą ir Šeimos dienos šventę „Mums šeima – vertybė“ susirinkę vaikai, jų tėveliai, mokytojai galėjo pasveikinti laureatus, o geriausiems buvo įteikti rėmėjų prizai.

Kaip sakė buvęs ilgametis Panevėžio miesto meras V.Matuzas: „Man teko dalyvauti daugybės parodų atidaryme, bet, manau, kad ši paroda – pati didžiausia. Ir labai gera žinoti, kad vaikai paėmę į rankas teptuką ar pieštuką, taip gražiai visą širdį ir meilę artimiesiems išlieja popieriaus lape.“

Šventės dalyviams koncertavo Gendriaus Jakubėno modernaus dainavimo studijos vaikai, vyko amatų pamokėlės, kurias vedė Panevėžio moksleivių namų auklėtiniai. Visi vaikai buvo pakviesti kartu su Vitu Matuzu pabaigti iškabinti piešinių, kad kiekvienas piešęs ir atėjęs į parodą galėtų pamatyti ir kitiems parodyti savo rankų darbą tema – „Mano šeima“.

Daugiau nuotraukų:

http://www.facebook.com/media/set/?set=a.328427790559818.70102.124117187657547&type=1

Panevėžio miestas jau turi karaoke čempioną. Šį titulą ketvirtadienio vakarą prekybos ir pramogų centre BABILONAS vykusio finalo metu iškovojo Urtė Žičkutė-Garbačiauskienė, Panevėžio kolegijos studentė. Be šio titulo jai atiteko Seimo nario Vito Matuzo taurė ir rėmėjų dovanos. Sveikindamas nugalėtoją, karaoke vakarų, įvairių projektų, atrankos į Eurovizijos konkursą finalininkas Vytautas Matuzas juokavo: „šita taurė dar vieno V.Matuzo dovana, bet ne mano. Nors jis toks pat šaunus kaip ir aš.“

Seimo narys Vitas Matuzas buvo pirmojo mieste karaoke čempionato, kurį organizavo Panevėžio kolegijos studentų atstovybė (PanKOSA),  globėjas.

Kaip sakė PanKOSA prezidentas Donatas Šniutė: „smagu, kad ne tik studentams, bet ir visam miesto jaunimui galėjome pasiūlyti kiek kitokį laisvalaikio praleidimo būdą. Džiugu, kad turėjome rėmėjų ir globėją skatinusį jaunimą burtis, dalyvauti, parodyti ką mokam, ką galim ir kokių talentų turim.“

Panevėžietis, Seimo narys V.Matuzas su Panevėžio kolegijos studentais palaiko draugiškus ryšius. Jis dalyvauja studentų renginiuose, buvo ir žadėjo būti švenčių bei konkursų globėju.

Daugiau nuotraukų:

http://www.facebook.com/media/set/?set=a.327078384028092.69889.124117187657547&type=1

Premjeras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad jam nekelia abejonių sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu įtariamo Seimo nario, konservatorių frakcijos nario Vito Matuzo veikla.
“Aš pats asmeniškai iki šiol, galėčiau pasakyti, kad man V. Matuzo veikla nekėlė abejonių, bet visus atsakymus turi duoti Seimo komisija ir palaukime komisijos išvadų”, – ketvirtadienio rytą interviu “Žinių radijui” sakė ministras pirmininkas.
Pasiteiravus, ar pritaria V. Matuzo nuomonei, kad tam tikros Panevėžio grupuotės daro spaudimą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, kai kalbama apie politines partijas, A. Kubilius teigė, kad į tai turi atsakyti specialiai sudaryta Seimo komisija.
Komentuodamas, kaip ši istorija atsilieps konservatorių reitingams, TS-LKD lyderis sakė, kad tai kelia susirūpinimą, bet nesustabdo nuo svarbiausių darbų. Be to, Premjero manymu, rinkimų kampanijos metu partija bus įvairiai puolama.
“Esame partija, kuri turime stuburą ir įgyvendiname tikrai svarbius strateginius projektus, ir tai, kad pasipriešinimo tokių projektų įgyvendinimui galima sulaukti labai stipraus ir įvairiai realizuojamo – tai nėra jokia paslaptis, apie tai ne taip seniai Vyriausybės posėdyje informavo ir Valstybės saugumo departamentas”, – komentavo A. Kubilius.

Parengta pagal DELFI, ELTA inf.

2012-05-09 11:37 Vitas Matuzas | Alfa.lt

Politikoje esu penkiolika metų. Lygiai tiek pat metų trunka psichologinis smurtas ne tik prieš mane, bet ir prieš mano šeimą, vaikus, dabar jau – ir prieš anūkus. „Psichologinis smurtas“ – per švelniai pasakyta, nes penkiolika metų mūsų šeima įtarinėjama, šmeižiama, juodinama, įžeidinėjama. Net neabejoju – jei būčiau pasitraukęs iš politikos prieš dešimtmetį, penkerius ar trejus metus, šiandien nereikėtų nei man, nei mano žmonai gintis nuo absurdiškų kaltinimų.

Kodėl gi to nepadariau? Nes esu įsitikinęs – gyvenau ir gyvenu dorai, kaip diktuoja sąžinė. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu keletą kartų mane rinko žmonės. Tie patys žmonės patikėjo mero, Seimo nario pareigas. Trukdau tik saujelei, kurios planuose tokio, anot jų, išsišokėlio Matuzo prieš porą dešimtmečių nebuvo. Kaip sakoma, nepritapau prie „chebros“, nenuolaidžiavau, nesitaiksčiau, neužmerkiau akių prieš negeroves beveik tris kadencijas eidamas Panevėžio mero pareigas. Tiesa, apie tai, kad miestas augo, modernėjo ir labai sparčiai nusikratė sovietmečio rūbo, bent jau Panevėžio krašto oficiozu save laikančiam „Panevėžio rytui“ rašyti atrodė netgi nepadoru.

Leidinys ėmėsi V. Matuzo ir jo šeimos teisėjo vaidmens vos tik pradėjau eiti mero pareigas. Trumpai atpasakoti, kaip jaučiausi aš, mano šeima, vaikai, kai kone kasdien riebios antraštės rėkė, kad esu melagis, chamas, girtuoklis, intrigantas ir vagis bei sukčius, – sudėtinga. To ir į storą knygą nesurašysi. Pateiksiu tik trumpą chronologiją, kuri padės suvokti, kodėl šiandien man, mano žmonai bandoma užklijuoti nusikaltėlių etiketes.

1994-ieji. Su neįgaliu sūnumi išvykstu į JAV operacijai. Sūnus nuo gimimo serga sunkia liga. Žmona lieka Lietuvoje. Dirba ir prižiūri tris mažametes mūsų dukras. Nuo išvykimo praėjus 4 dienoms gaunu žinią, kad tyčia padegtas pastatas, kurio dalį buvome išsinuomoję kooperatyvo veiklai. Sudega viskas – įranga, produkcija. Liekame be pajamų šaltinio. Paaiškėja, kad kitame pastato gale buvo remontuojamos prabangios „tulpinių“ mašinos, tad jie ir imasi „tirti“ padegimą. „Tyrimas“ vykdomas jiems įprastais metodais – mūsų kooperatyvo darbuotojas išvežamas į mišką ir verčiamas prisipažinti, kad būtent nuo mūsų elektros spintų kilo gaisras. Po pusdienio „tulpinių“ „apklaustas“ darbuotojas atsiduria Panevėžio rajono milicijos areštinėje. Šiandien jau niekam ne paslaptis, kad tuo metu tikroji valdžia ir teisė buvo toli gražu ne teisėsauga, veikė žiauriausi gaujų teismai, tad iškilo grėsmė Lietuvoje likusios žmonos ir trijų dukrų saugumui ir gyvybei. Ji, tikėdama teisingumu, dar bando savarankiškai rinkti įrodymus, fotografuoti gaisravietę, siekdama įrodyti, kad gaisras – tikrai ne mūsų kaltė. Manau, tąsyk mūsų šeimą išgelbėjo stebuklas – pavyko (nežinia kam – patiems „tulpiniams“ ar pareigūnams) surasti tikrąsias gaisro priežastis. Lengviau atsikvėpėm ir po truputį stengėmės atgaivinti supleškintą verslą.

1996 m. balandžio 12 d. apvagiamas mūsų butas, nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių litų. Netekome visko, kas buvo sunkiai uždirbta per visus bendro gyvenimo metus. Vagystės tyrimas – be jokių rezultatų. Kaip paskutinio šiaudo griebiamės vilties, kad galbūt tyrimą iš mirties taško pajudins privatus seklys. Buvęs pareigūnas pradeda domėtis vagystės aplinkybėmis ir po dviejų savaičių, naktį, padegamas po mūsų butu esantis rūsys. Šokame su žmona iš miego ir gelbėjame išsigandusius, verkiančius, dūstančius keturis savo vaikus. Taip supratome, kad užlipta ant vagių pėdsakų. Jais sekantis ekspareigūnas pataria miegoti grotuotame kambaryje, o vaikus išvežti į saugią vietą. Vardan vaikų saugumo prašome tyrimą nuraukti – jokie daiktai neverti vaikų gyvybių. Kad būtų ramiau ir saugiau, keičiame gyvenamąją vietą, šešių asmenų šeima įsikuriame trijų kambarių bute Smėlynės g. 40–1. Tai ir yra tas „prabangusis namas“, tiksliau – jo dalis, apie kurią metai iš metų rašė „Panevėžio rytas“, rodė televizijos, įvardydami tą butą kaip prabangų namą. Remontą darėmės patys, trijuose kambarėliuose užaugo visi keturi mūsų vaikai, o kai ištekėjo dukra Ineta, sutilpo ir jos šeima.

1997 m. birželio 19 d., po vagystės praėjus daugiau nei metams, gavome pranešimą iš policijos, kuriame rašoma, kad dėl vagystės kvotos procesas stabdomas, o paieška tęsiama. Ji tęsiama, matyt, iki šiol, nes daugiau jokių pranešimų negavome.

Tiesa, man jau tapus meru, atgavome televizorių, jį pareigūnai rado tarp vogtų daiktų. Tačiau, kas vagis ir kur kiti daiktai, neaišku iki šiol.

Dar keletas žodžių apie tą mūsų „prabangų namą“. Namo dalį šalia vienos triukšmingiausių miesto gatvių įsigijome, kai dar nebuvau politiku. Tada, kai nusikaltėlių buvome tiesiogine prasme išrūkyti iš savo buto. Iki man tampant meru pirktas ir sodo sklypas su nameliu Paįstryje. Tolokai nuo miesto esantys sodai tikrai nebuvo turtuolių rezervatas, sodo sklypai pelkėti, toli nuo pagrindinio kelio. Žemės sklypo vertė buvo apie porą šimtų litų. Tiesiog tik tiek sau galėjome leisti ir ryžomės įbristi į didžiules skolas, nes namo rekonstrukcijai pinigų nebeliko.

1997-aisiais esu išrenkamas Panevėžio miesto meru. Galima sakyt, kad iš karto ir prasideda šmeižto kampanija „Panevėžio ryto“ laikraštyje. Ne, ne kritika. Nes kaip ir nėra už ką dar kritikuoti. Laikraščio redaktoriui Broniui Mateliui įdomiau, koks mano pirmosios žmonos likimas. Su ja išsiskyriau prieš daugybę metų, kurį laiką vienas auginau santuokoje sugyventas dukreles, kurioms vėliau tikrąja mama tapo mano žmona Danutė. Pasipylė straipsniai apie sąvartynuose gyvenančią ir asocialų gyvenimo būdą pasirinkusią kadais buvusią sutuoktinę, apeliuojant į mano moralę – va, žiūrėkite, koks kietaširdis, pats tai gerai gyvena, o pirmoji žmona šiukšles rankioja, kaip jį tokį šventa žemė nešioja. Po šių straipsnių septynmetė Agnė neišeina į mokyklą. Mergaitės pasaulis sugriaunamas. Sugriaunama viskas, kuo ji tikėjo. Ji nė karto iki tų straipsnių nebuvo suabejojusi, kad nuo pusantrų metukų ją auginanti mano žmona Danutė galėtų būti ne jos mama. Vien dėl to, kad kažkas galėtų patenkinti savo smalsumą, kentėjo niekuo dėti mūsų vaikai. Tiesa, tai buvo pavadinta „viešu interesu“, esą žmonės viską turi žinoti apie savo išrinktuosius. Kad esame vieši iki panagių, mums nebuvo leista pamiršti visus 15 metų. „Panevėžio rytas“ uoliai aprašinėjo ne tik mano pirmosios žmonos gyvenimą, bet ir mūsų šeimos namus, užkliuvo ir sutuoktinė Danutė – kad darbšti, kad spėja ir vaikus sužiūrėt, ir verslo neapleidžia. Gyvenome jau ne šešiese – su mūsų šeima gyveno visas Panevėžio kraštas „Panevėžio ryto“ dėka. Aš jokiu būdu ne prieš viešumą ir ne prieš kritiką. „Mero šeimą alina buitiniai konfliktai“, „Matuzienė nori teistis su kaimyne“, „Tarp sąvartyno gyventojų – buvusi mero žmona“… Tai tik kelios antraštės iš šimtų. Ir toli gražu ne pačios riebiausios. Kiek mano vaikų ašarų išlieta, bendraamžių patyčių iškęsta dėl to, kad laikraštis išlaikytų savo skaitytoją – tikrai nesuskaičiuosiu ir šiandien išties jaučiuosi kaltas prieš vaikus, kurie turėjo labai daug atkentėti už tai, kad jų tėvas – viešas žmogus ir kad yra principingas. Juk buvo patarimų – tiesiog susimokėti žiniasklaidai ir bus ramybė. Nedariau to, nes atrodė negarbinga, ne pagal įstatymą, ne pagal sąžinę.

1998-aisiais turėjau ilgą pokalbį su prokuroru G. Sereika. Apie Panevėžį, apie mūsų teisėsaugą, apie nusikalstamas struktūras, kurios tuomet mieste jautėsi nebaudžiamos. Išsakiau jam tada savo kaip mero palaikymą ir nuoširdžiai tikėjau, kad atstovėsime. Neketinome žiūrėti pro pirštus į nusikaltėlių ir kai kurių teisėsaugininkų bičiulystes. Buvo gera, kad radau artimą sielą.

1999 m. sausio 25 d. prokuroras nušaunamas. Šią netektį išgyvenau labai sunkiai. Pozityvo tiek, kad po jo mirties sukrusta ir išties baigėsi kovos su mafija imitavimas ir pradėtas rimtas darbas.

2000-ieji. Lapkričio mėn. su šautine žaizda galvoje rastas mūsų dukros Inetos vyras Irmantas. Mums teko ištverti netekties skausmą ir atlaikyti žiniasklaidoje pasipylusio šmeižto laviną. Buvome kaltinami viskuo iš eilės, atvirai tyčiojamasi iš jaunos našlės, publikuojant įvairiausias iš piršto laužtas sąmokslo teorijas apie Irmanto mirtį, ir nėra ko slėpti – publikacijos persunktos netiesioginiais kaltinimais ir našle likusiai mūsų dukrai, ir netgi man. Garsiai šaukta, kad mirusysis pasinaudojo nelegaliai laikomu ginklu. Pradėti tyrimai dėl žmogžudystės, dėl privedimo iki savižudybės. Prieš mirtį žentas padarė avariją, buvo iškviesta policija, tačiau avarijos aplinkybių tyrėjai ginklo esą nepastebėjo. Lyg matė, lyg ne ir kartu važiavusį kitą asmenį. Šiek tiek mįslinga, kad vyras naktį su ginklu važinėja prie uošvio politiko namų, nors visiems pasakyta kad išvyko iš Lietuvos. Jį tada į oro uostą vežė už piktnaudžiavimą, finansines machinacijas dabar jau nuteisto Panevėžio politiko sūnus. Panevėžyje sklandė kalbos, kad V. Buterlevičius esą ne kartą sakęs, kad Matuzą reikia nušaut, kad Matuzą seka STT. Bet, kai gyveni nuolatiniame šmeižte, nebekreipi dėmesio į kažkokias paskalas, tiesiog nebetiki, gal ir nebepriimi rimtai.

2000-aisiais nusišauna komisaras Vladimiras Kudijanovas. Versijų, kad prie savižudybės galėjo privesti meras, žiniasklaidoje būta, nepamirštant paminėt, kad ir žentą Matuzas galėjo privest iki savižudybės.

Dar po dvejų metų savo darbo kabinete nusišauna žmonos giminaitis prokuroras R. Šimkus. Kalbų, kad žmogui buvo per sunku priimti nusikalstamam pasauliui palankius sprendimus, girdėjom. Niekas nesiaiškino, kokia tikroji tiesa, kas tie, kurie galbūt vertė užmerkti akis prieš neteisybę.

Daug metų gyvendamas tokioje aplinkoje, kur šalia vaikšto mirtis, o šmeižtas – kasdienybė, užduodavau sau klausimus – kodėl, ką darau ne taip, kam naudinga mūsų šeimą laikyti nuolatinėje baimėje ir įtampoje. Užauginome vaikus, nors jiems kabintis į gyvenimą buvo sunkiau, nes jie iš Matuzų šeimos.

Viena su kūdikiu ant rankų likusi dukra Ineta Panevėžyje atidarė pirmąją Lietuvoje privačią šaudyklą. Mokėsi, gavo visus leidimus, skolinosi ir tikėjo savo verslo sėkme. Buvo „pasveikinta“ žiniasklaidos tokiomis antraštėmis: „Nusišovusio futbolininko našlė atidarė šaudyklą“. Nė nesigilinant buvo skelbiama, kad licencija gauta, kai V. Matuzas tapo Seimo nariu, esą per protekcijas, nors tuo metu nė nebuvau išrinktas Seimo nariu. Šaudykla tapo traukos centru, įvairių renginių vieta, sėkmingai dirbo dešimt metų. Baigėsi nuomos sutartis ir pastatas perduodamas Turto fondui. Šiūra, dūlėja, nyksta, kaip dauguma beveik bešeimininkių statinių. Matyt, taip reikėjo. Kažkam. Dukros viltys savarankiškai atsistoti ant kojų žlugo ir vėl teko pradėti gyventi nuo nulio.

Tokių „netikėtumų“ per 15 metų – nors vežimu vežk.

Antai „Panevėžio rytas“ paskelbė, kad esu girtuoklis, girtas šlaistausi viešose vietose. Ilgai užtruko mano skundo dėl melagingos informacijos, garbės ir orumo įžeidimo tyrimas. Skambiai eskaluotas melas buvo paneigtas tyliai ir man pasiūlyta kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Nesikreipiau, nes atrodė, kad normalus žmogus po Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo ir taip turėtų jaustis bent jau nejaukiai, pasimokys iš klaidų. Klydau. Mirus pirmajai žmonai, „Panevėžio rytas“ vėl dėl viešo intereso smulkiai aprašė tos moters laidotuves – karstą, suknelę, kas kiek verkė velionės ir kodėl mano dukros neatėjo prie karsto, kodėl Matuzas nefinansavo laidotuvių, kodėl nepasirūpino mirusiosios su kitu vyru sugyventais vaikais. Kartu su dukromis kreipėmės į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kuri nusprendė, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas pažeistas, kad tokia publikacija skirta patenkinti skaitytojų smalsumą ir jokio viešo intereso neįžvelgė. Atsiprašymo ir nelaukime. Natūralu, kad jo ir nebuvo.

Neišbuvęs pirmosios kadencijos Seime, grįžtu į Panevėžį. Vėl esu išrenkamas miesto meru. Man atrodė, kad esu miestui reikalingas, nors girdėjau perspėjimų likti sostinėje dėl šventos savo ir šeimos ramybės, o perspėjimai, kad buvę sąjūdininkai nerimsta, nesukėlė jokios mano reakcijos. Netgi nesupratau, apie ką čia. Pažįstu daugybę panevėžiečių Sąjūdžio žmonių, pats per pučą saugojau Panevėžio spaustuvę, mano vaikai stovėjo Baltijos kelyje, tad tokius perspėjimus mesdavau lauk iš galvos.

Kad juodosios technologijos tobulėja, pajutau savo kailiu Seimo nario mandatą iškeitęs į Panevėžio mero pareigas. Vieno miesto laikraščio savininkas Alvydas Ulys paslaugiai, ir tuomet atrodė – geranoriškai, pasiūlo įsigyti laikraščio „Sekundė“ akcijų. Pasitarę su šeima – perkame. Paaiškėja, kad esame labai mikliai apmulkinti. Laikraštis skęsta šimtatūkstantinėse skolose, mūsų geradarys poilsiauja šiltuose kraštuose ir duoda nurodymus, kad laikraščio nebegaunantys prenumeratoriai eitų piketuot prie Matuzų namų. Už prenumeratą surinkti pinigai nežinia, kur iššvaistyti. Supratome, kad tų akcijų niekas iš mūsų nebepirks, kad esame apgauti, praradome mūsų šeimai labai didelius pinigus. Kad neliktume kaltinami dėl prieš tai pridarytų aferų, laikraščio akcijas buvome priversti padovanoti smulkiajam leidinio akcininkui Laimiui Kavoliūnui. Kas ten vyko toliau – nebelabai mums ir rūpėjo, nors dar šiandien man prikišama, kad „turiu savo ruporą“. Beje, tas pats L. Kavoliūnas šiandien darbuojasi B. Matelio valdomame „Panevėžio ryte“. Šį tą apie žurnalistiką nutuokiantieji stebisi staiga atsiskleidusiu L. Kavoliūno talentu rašyti ir aptarinėja prielaidą, kad esą redaktoriui reikėjo ne jo žurnalistinių gebėjimų, o pavardės, mat rašyti redaktorius puikiai sugeba ir pats. Tema gi antras dešimtmetis ta pati – Matuzas ir jo šeima.

Kadangi su laikraščiu V. Matuzo sužlugdyt nepavyko, pasitelkta sunkioji artilerija. Žurnalistė R. Grinevičiūtė-Janutienė atvyksta filmuoti Matuzo „vilų“ – sodo namo Paįstryje ir mūsų sūnaus Vytauto namais tapusios namo dalies Smėlynės gatvėje Panevėžyje. Neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Vytautas pasijunta bejėgis, kai į kiemą su kameromis braunasi žurnalistai. Į jo prašymus nefilmuoti neįgalaus žmogaus, nesibrauti į privačią teritoriją nereaguojama. Vytautas tuomet kreipiasi į televiziją su prašymu gerbti jo privatumą. Tada jaučiausi labai kaltas, kad negalėjau jo apginti, kad jis vienas prieš vadinamuosius teisybės ieškotojus jautėsi toks nesaugus ir pažeidžiamas. Jau minėjau – ir namo dalis, ir sodo namas įsigyti iki man tampant meru, yra ir tai patvirtinantys dokumentai, tik iki šios dienos mūsų šeimos turtų ieškotojai nesiteikia to nei matyti, nei išgirsti. Lygiai taip pat daugybę metų B. Matelis eskaluoja neva tai mūsų šeimos nedeklaruoto milijono temą. Tikriausiai esu tikras naivuolis, nes iš karto, prasidėjus tokio pobūdžio rašiniams spaudoje, kreipiausi į Mokesčių inspekciją. Atliktas išsamus mūsų šeimos turto ir pajamų deklaracijos patikrinimas. Saugau dokumentą, įrodantį, kad jokių mokestinių pažeidimų nenustatyta, deklaravimo tvarka nepažeista, gyvename pagal pajamas. Kai oficialus patvirtinimas „Panevėžio rytui“ pasirodė nieko nevertu popiergaliu, susėdom su B. Mateliu ir paėmę mūsų šeimos turto ir pajamų deklaraciją skaičiavome. Tuokart lyg ir nebekilo jokių abejonių. Tačiau labai trumpam. Mistinio milijono slėpimu esu jo straipsniuose kaltinimas iki šiol. Dabar žinau – jei jau tą milijoną tikrai būčiau nuslėpęs, tikriausiai šiandien prieš jus nebestovėčiau. Kas jau kas, o politiniai oponentai tai jau tikrai būtų pasinaudoję galimybe pasodinti Matuzą už grotų.

Prieš 2007 metų rinkimus į savivaldą žmonai pradėjo plaukti grasinančios žinutės: „Tai ar ramiai miegi?“, „Ar vėl vyrelis ruošiasi į politiką“. Ji kreipėsi į policiją. Išsiaiškinta, kad bauginančias žinutes siuntinėjo mūsų šeimą apgavęs A. Ulys. Jau minėjau, kad jo parankinis L. Kavoliūnas dabar darbuojasi B. Matelio laikraštyje.

Po rinkimų man vėl buvo patikėtas mero postas, sėkmingai tęsėme darbus – statėme areną, kūrėme planus, bankrutavus „Ekrano“ gamyklai, turėjome tikslą sukurti darbo vietų, tad aktyviai skatinome investuotojus kurtis Panevėžyje, džiaugėmės kiekvienu pasiekimu. Tačiau 2008 m. birželio mėn. buvau nušalintas nuo pareigų. Man, kaip merui, pareikštas nepasitikėjimas. Kodėl? Nežinau iki šiol. Tuomet siūliau interpeliacijos autoriams išsamiai paaiškinti, kuo jiems neįtinku. Tačiau nė vienas iš 18 interpeliaciją pasirašiusių tarybos narių smulkiau atskleisti jiems nepatinkančių mero darbo ypatybių ir būdo bruožų nepanoro.

Valdžios troškimas buvo toks stiprus, kad buvo spjauta į įstatymus, mane atstatydinant, jie buvo šiurkščiai pažeisti. Kreipiamės į teismą, kol vyko teismai, tapau Seimo nariu. 2009 m. gruodžio mėn. Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad V. Matuzas neteisėtai atstatydintas, o socialdemokratas P. Vadopolas neteisėtai tapo meru. Nors trumpas socdemo meravimo laikotarpis, jis į Panevėžio istoriją įeis kaip korumpuočiausios valdžios laikmetis. Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl įtarimų korupcija iš savivaldybės išsivedė vicemerą K. Vainauską, administracijos direktorių Karčinską, keletą tarybos narių, įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba pareikšti merui P. Vadopolui, vicemerei Z. Kukuraitienei… Visais atvejais žiniasklaidoje buvo kuriamas įspūdis, esą tai Matuzo darbas, esą jis užsiundė pareigūnus ant politinių oponentų. Į pagal įstatymą man priklausantį mero postą nebegrįžau po man palankaus teismo sprendimo. Likau Seime, nes norėjau tęsti jau pradėtus darbus, nebesiblaškyti, jaučiau atsakomybę prieš manimi patikėjusius žmones.

Puldinėjimai nesiliovė, įgavo drastiškesnes formas. Kadangi į namus Paįstrio soduose grįždavau tik savaitgaliais, žmona ten dažniausiai likdavo viena. Apie namus pradėjo šmirinėti įtartini asmenys, įžūliai bandydami patekti į vidų naktį.

Vieną naktį įsibrovėlį žmonai pavyko sulaikyti su namą saugojusios saugos tarnybos darbuotojų pagalba. Įsibrovėlis perduotas policijai. Po kurio laiko gavome raštą, kad už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje jam pritaikyta administracinė atsakomybė. Įsibrovimas į rakinamą privačią patalpą nebuvo palaikytas nusikaltimu. Apie jokį įsibrovimą – nė kalbos. Pranešta, kad tyrimas baigtas ir kad galim skųstis, jei nepatinka.

Nepatinka. Bet nuleidom rankas. Dabar suprantu – be reikalo. Kol B. Matelis su savo parankiniais dirbo sekliais, ieškodami neegzistuojančių Matuzų žemių, namų, butų, sklypų, penkerius metus už skolintus pinigus remontavom sodo namą, kuris vėliau taip parūpo ir žiniasklaidai, ir, matyt, ne tik jai, nes, kai įsibrovimas virsta girto pasirodymu viešoje vietoje, nejučia kyla klausimai – kas, dėl ko siuntė, nes labai jau mikliai išsuko susimovusį pasiuntinį.

Vis dažniau jautėmės, kad gyvename su svetimais – neatmetu prielaidos, kad buvome sekami, o mus juodinančios publikacijos tapo dar ciniškesnės. „Mero milijonas – po juoda marška“, „Panevėžio meras – ant bedugnės krašto“, „Seimūnas įtariai uostinėja ir teisme“, „Slėptame skunde – chamo eksmero veidas“, „Gardžiausiais eksmero patiekalas – skundai“, „Matuzo intrigų peiliai jau atšipę“, „Į valdžią – su žentais ir svoto pinigais“, „Politikas tampa savo silpnybių įkaitu“, „Turtai merui – tiesiai iš dangaus“, „Eksmerą tarp niekšų regi ir kenčiančioji“, „Mero lange kyšo ilgos mero ausys“… Atvirai pasakius, pabodo vardinti. Šiuos ir daugybę kitų straipsnių turiu. Skaudu, kad į mano juodinimo kampaniją moralusis redaktorius įtraukė net dvasinių problemų turinčią moterį, be jokių skrupulų pasinaudodamas jos neadekvačiu pasaulio suvokimu, netgi fotografuodamas, sakyčiau, situacijos suvokti nepajėgiančią moterį V. Čerkelienę. Straipsnio autorė G. Kudirkienė nė neslėpė, kad jos pašnekovė serga dvasios liga. Bet tokia smulkmena nesutrukdė į ligonės lūpas sudėti bjaurius kaltinimus. Apie kokią žurnalistų etiką kalba? Tada supratau, kad stabdžių, moralės nebėra. Juo labiau kad kalbos, jog „Panevėžio rytas“ turi dosnų rėmėją, jau sklandė. Laikraštis visuomet į padanges kėlė ir kelia kone vienintelį politiką – Gintarą Šileikį. Bet ar jis gelbsti leidinį nuo bankroto dosniomis finansinėmis injekcijomis – galima tik spėliot.

Kai G. Šileikis nebelaimėjo Seimo rinkimų, o ir Panevėžio savivaldybėje turi tenkintis eilinio tarybos nario kėde, mūsų šeimos šmeižtas suintensyvėjo. G. Šileikis vis dažniau B. Matelio laikraštyje postringavo apie tai, kaip reikia gerai dirbti miesto labui, kaip blogai dirbo Matuzas. Politikas ruošiasi rinkimams į Seimą, nors ir suvokė: Matuzas – pernelyg stiprus konkurentas, ir jo garbingoje kovoje taip lengvai neįveiksi.

Manau, dėl to sąjūdininkais save vadinantieji ėmėsi protu nesuvokiamų dalykų. Apkaltinta mano žmona. Suimta. Dvi paras laikoma areštinėje. „Panevėžio ryto“ redaktorius su visomis ikiteisminio tyrimo detalėmis, galima sakyt, tiesiogiai transliuoja įvykių eigą kone iš Panevėžio STT būstinės. B. Matelis su informacijos šaltiniais iš šios kontoros niekada vargo neturėjo – pirmasis sužinodavo ir skaitytojams ištransliuodavo visas įdomybes, kai tuo tarpu ne tokie artimi žurnalistai turėdavo tenkintis sausais, trumpais STT atstovų spaudai pranešimais. Kadangi šio pono valdomiems leidiniams Žurnalistų etikos kodeksas neegzistuoja, pranešta ir dar viena šeimą sukrėtusi „sensacija“ – esą V. Matuzienė areštinėje bandė žudytis. Žurnalistų skambučiai apie tai, kad žmona pakėlė ranką prieš save, sukrėtė, šokiravo, atėmė žadą, įskaudino. Mūsų vaikai, anūkai praėjo devynis pragaro ratus tai skaitydami ir girdėdami. Žmona pasakė – atsakys į visus pareigūnų klausimus, savo teisumą apgins teisme. Tačiau geranoriškumo nepakako, kad prasivertų areštinės durys. Dvi paras buvo gniuždoma psichologiškai – gal silpna moteris neišlaikys ir visas nebūtas kaltes sumes ant vyro, ko ir reikia. Vėl ne pagal planą. Nepagailėta ir anytos, kuri po kratos jos namuose patyrė insultą. Nieko nerado. O kad vos nepraradome mums brangaus žmogaus – smulkmena jų akimis.

Tada STT Panevėžio padalinio vadovas P. Urbšys „Sekundės“ laikraštyje skelbtame interviu pasakė, kad dabar mafija vaikšto su kostiumais, po rinkimų šiek tiek pameravusio socdemo P. Vadopolo nušalimą pareiškus nepasitikėjimą pavadino perversmu, kova dėl įtakos zonų. Gal širdį dėl Sąjūdžio laikų draugo G. Šileikio suskaudo, nes tas neteko vicemero posto. Skaičiau ir stebėjausi – ar tai sako pareigūnas, kurio pareiga užkirsti kelią bet kokiems neteisėtiems klanams? Kodėl jis kalba, bet nedaro nieko, jei jau įžvelgia nusikalstamos veikos požymių.

Apie tai, kad Panevėžio prokurorai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl mano teisinės neliečiamybės, visuomenė sužinojo iš B. Matelio laikraščio. Jokio pranešimo, kaip kad paprastai daroma valstybinėse institucijose, nebuvo, nei spaudos konferencijos, nei „brifingo“, į kurį būtų sulėkę žurnalistai net iš sostinės, taip pat nebuvo. Kad Matuzas „pakankamai prisidirbęs“, P. Urbšys savo bičiuliams pasakė prieš išeidamas iš darbo. Pasakojo smulkiai, su detalėmis. Vėliau atidavė duoklę ir respublikiniams oficiozams, pabrėždamas, jog generalinis prokuroras net neturi teisės dvejoti panevėžiečių surinkta medžiaga. Jei dvejos, pridūrė savo rašiniuose B. Matelis, vadinasi, kad jį Matuzas nupirko. Nemanau, kad prokuroras norėjo būti įtariamas papirkimu. Ar tai spaudimas, kai ilgametis STT pareigūnas per TV, spaudą kasdien primena, kad nepriimdamas sprendimo prokuroras parodo savo bejėgystę, kad yra priklausomas, bevalis ir t. t. Kas norėtų tokiu būti visuomenės akyse? Tiesa, D. Valys pripažino, kad taip, kaip buvo visuomet pateikta žinia apie V. Matuzo atžvilgiu pateikiamą tyrimą, neturėtų būti. Ir – viskas. Jokių tarnybinių patikrinimų, jokių tyrimų, kad nustatyta, kas ir kodėl pasielgė taip, kaip „neturėtų būti“… O ir pranešimą apie, sakyčiau, išprievartauto gen. prokuroro kreipimąsi dėl V. Matuzo teisinės neliečiamybės atėmimą pavadinčiau dar viena provokacija, nes paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga su vardais, pavardėmis žmonių, kurie nei kaltinami, nei nuteisti. Jiems pareikšti įtarimai, kurie gali ir nevirsti kaltinimais, bet tai jau niekam nebesvarbu. Žiniasklaidos laisvę gina įstatymai, o kas gina žmogų nuo laisvos spaudos – jau nebeaišku.

Panevėžys – ne toks jau didelis miestelis, pradėjo plaukti palaikymo laiškai ir įvairi informacija. Apie tuos senus Sąjūdžio laikus ir jo kūrėjus Panevėžyje – P. Urbšį, G. Šileikį, jų ruporą B. Matelį. Informaciją patikrinti sudėtinga, nes atsakyti, ar per tardymus STT pareigūnai tikrai nepažeidinėjo žmogaus teisių, tegali labai ribotas ir uždaras pareigūnų ratas. O signalų apie tai gavau. Dar – tuomečiai sąjūdiečiai pasakojo, kad intrigų išties netrūko ir Panevėžio Sąjūdyje. Jose virė ir minimi asmenys. Vienas jau seniai nuo Sąjūdžio ir politikos nutolęs žmogus, vadinkim jį Antanu, pasakojo, kad jo pasitraukimas nebuvo paprastas – prigrasintas tylėti žmogus iki šiol laikosi pažado, bijo dėl savo ir šeimos saugumo. Jis žino, su kuo turi reikalą, ir puikiai suvokia, kad tie žmonės pusiaukelėje nesustoja.

Iš įvairių šaltinių suplaukusi medžiaga leidžia susidaryti nuomonei, kad kova su Matuzais palaiminta ne vien Panevėžyje. Yra informacijos, kad prieš D. Matuzienės sulaikymą vyko intensyvūs STT ir VSD susitikimai Panevėžyje. Manoma, kad viskas prasidėjo dėl to, kad įsibrauta į viešai skelbiamame vadinamųjų „valstybininkų“ sąraše minimo vieno iš jų interesų zoną. Esą įsibrovė Matuzas. Kaip? Sunku pasakyt. Esą tuomet ir suvienytos Matuzus dorojančios pajėgos.

Reikia nepamiršti, kad G. Šileikio, tarp savųjų tiesiog istoriku vadinamo, žmona – 1994 m. Panevėžyje nušauto kontržvalgybininko Audriaus Krivicko buvusi sutuoktinė. Karininkas vertėsi ginklų ir alkoholio kontrabanda. Neatmetama, kad Pižu vadinto kontržvalgybininko ryšiais naudojosi ir jo žmona. Įtarimų, kad ji kurį laiką galėjo naudotis tais ryšiais kontrabandos alkoholiu versle, sklandė.

Būdamas Seimo nariu, G. Šileikis buvo svarbių komisijų narys, tyrė „Alitos“ privatizavimo, „Mažeikių naftos“ pardavimo, Zuoko ir „Rubikono“ veiklos peripetijas, su keliais Seimo nariais kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl neva pažeidžiamų KGB rezervistų teisių, kreipėsi į V. Adamkų dėl pareigūnų pensijų. Neatmestina, kad tai kryptinga veikla, siekiant užsitikrinti ilgalaikius ryšius.

Nusikeliant į Sąjūdžio laikus, branduolys išlikęs. G. Šileikis, smulkiųjų verslininkų gynėjas Kazys Grabys, talkinęs Šileikiui per rinkimus į savivaldą, keli jų paliko TS-LKD Panevėžio skyrių. Paaiškinimai – migloti, kalba kaip B. Matelis – kur buvo Matuzas, kai kūrėsi Sąjūdis. Jų supratimu, tik jį kūrusieji turi teises, o visi kiti – tik pareigas kūrėjams, kuriuos draudžiama apeiti, peršokti. Nuopelnų neneigiu, tik nesu tikras, ar už tai privalu apdovanoti postais, premijomis, pensijomis. Žmonės vertina pagal tai, ko esi vertas šiandien. O šios dienos darbų, su didžiausiu apgailestavimu turiu pastebėt, nebėra. Yra tik neginčijamas nuopelnas – dalyvavimas kuriant Sąjūdį. Tik ar dangstantis Sąjūdžio vardu galima susidorot su neįtikusiais? Nemanau.

Prisiklausiau visko – kad čia man už tai, kad buvau išdidus, kad ne su tais medžiojau, ne su tais kunigais bendravau, nenusileidau.

Šiandien per vieną laidą kalbėjęs B. Matelis leido suprasti, kad tai – ne pabaiga. Kad esu kaltas ir už tai, kad Panevėžio arenos statyba pabrango, kad koncesijos sutarties mokestis per didelis. Nors Valstybės kontrolė jau atsakė į visus jo keliamus klausimus, šiandien jau nebenustebsiu, jei teks įrodinėti, kad esu kaltas už kiekvieną Panevėžio gatvės duobę ar kad virš Matelio vilos saulė nešviečia. Žmonės kalba, kad tikra vila. Tik žiniasklaidos priemonių vadovams iki šiol buvo neprivalu deklaruot pajamų, taigi – tiek metų dergdamas Matuzus sąžiningai žmogus užsidirbo. Beje, jis – ne viešas asmuo. Tai mano žurnalistų etikos inspektorė Zamžickienė. Tad jo privatumas – neliečiamas.

Paskutiniai įvykiai – mane palaikantys žmonės sunerimę. Išplatinta informacija, kad V. Matuzui jau atimta teisinė neliečiamybė. Šiandien – kad Matuzas jau areštinėje. Situacija keičiasi labai greit. Mažai kam paslaptis, kad aptarinėjami planai vos atėmus teisinę neliečiamybę V. Matuzą suimti, nes esą jis jau turi pasiruošęs bilietą į vieną pusę. Neturiu. Ir neketinu juo apsirūpinti. Sakiau – esu pasirengęs atsakyt į visus pareigūnų klausimus. Bet nenustebčiau, jei būtų viešai paskelbta, jog ketinimus pabėgti užkardė uždarydami į areštinę. Jau niekuo nebesistebiu. Nebesistebiu Panevėžyje tvyrančiu nerimu, ne vienas žmogus prasitarė, kad gyvena baimėje ir netgi nedrįsta viešai išsakyti palaikymo mano šeimai, nes bijo būt apkaltinti ir nuteisti be kaltės. Žmonėms, kurie dirbo ar dirba UAB „Distenas“ (direktorė D. Matuzienė), atvirai yra sakoma, kad „galų gale bus susidorota su pagrindiniu Panevėžio konservatoriumi V. Matuzu ir nebeliks konservatorių Panevėžyje“, darbuotojus bandoma įtikinti, kad jie kuo skubiau pasitrauktų nuo jų (D. ir V. Matuzų), nes priešingu atveju turės didelių problemų. Aiškiai matyti, kad tyrimas yra ne tik ekonominio, bet ir politinio užsakymo išdava, siekiant sukompromituoti V. Matuzą.

Galiu spėti, kad tyrimą atliekantys pareigūnai patiria panašų ar net didesnį spaudimą, nei patyrė D. Valys. „Panevėžio ryte“ neįvardijamas prokuroras dėsto ikiteisminio tyrimo detales ir jo vadovams tai neužkliūna, nė nesiaiškinama, kas žiniasklaidai parduoda ar dykai atiduoda ikiteisminio tyrimo medžiagą. O gal tiesiog pareigūnas neturėjo kitos išeities – gal tik įvykdė kažkieno paliepimą dėl savo saugumo ir ramybės.

Jei jau kalbėt apie bandymus išsiaiškint tiesą, pradedu tikėti klanų egzistavimu. Kaip ir tuo, kad bet kokie bandymai juos sutramdyt baigiasi ne teisingumo pusėje stovinčiųjų pergale. Kartais susidaro įspūdis, kad valstybę valdo ne tie, kurie mano, kad valdo, ir nieko negalime padaryti, kad tai pakeistume. Tiksliau – matyt, esame per silpni, kad tai pakeistume. Per 15 metų pasiekiau tiek, kad sumaitoti mano žmonos, vaikų likimai, o aš pats turiu gintis tarsi užrištomis akimis, nes tikrieji šio scenarijaus kūrėjai neišdrįs prisiimti autorystės. Jie ramūs. Juos gina klanas, kaip voratinklis apraizgęs Lietuvą.

Alfa.lt

Šiandien esu situacijoje, kai turiu gintis pats, nuo sufabrikuotų kaltinimų ginti savo šeimą. Tačiau jaučiu pareigą padėti kiekvienam pagalbos, patarimo ieškančiam žmogui. Taip elgiausi visada. Netekę vilties surasti teisybę žmonės vis dažniau imasi spręsti, teisti ir bausti patys, kaip kad Garliavos atveju. Todėl pasistengsiu, kad visi mane pasiekiantys pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus teisėsaugos institucijose būtų ištirti šių institucijų veiklą kontroliuojančiuose Seimo komitetuose. Manau,  kad  tik tokiu būdu galima užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir sustiprinti visuomenės pasitikėjimą teisėsauga bei valstybe.

Vitas Matuzas

Seimo narys

Vitas.Matuzas@lrs.lt

Gedimino pr.53, Vilnius

Biuras Panevėžyje:

Topolių al.12-45, Panevėžys

Sprendimą stabdyti narystę priėmiau gerokai anksčiau, nei generalinis prokuroras oficialiai kreipėsi į Seimą dėl mano teisinės neliečiamybės panaikinimo. Tačiau prašymą įteikiau tik dabar, kadangi turėjau įvykdyti ankstesnius įsipareigojimus partijai ir jos vadovybei dėl nebaigtų darbų – rinkimų programos, kai kurių teisės aktų projektų rengimo ir kt.

Narystę partijoje paprašiau sustabdyti iki tos dienos, kol Seimo laikinoji komisija priims sprendimą dėl generalinio prokuroro teikimo naikinti mano teisinę neliečiamybę.

Pagal partijos įstatus, asmuo, kuris yra išrinktas į TS-LKD organus ir jo įgaliojimai nėra pasibaigę, narystės sustabdymo dieną nustoja eiti atitinkamas pareigas. Taigi nuo šiandienos stabdomos mano partinės pareigos. O dėl tolesnio pareigų vykdymo Seimo komitete ir komisijose turėtų nuspręsti TS-LKD frakcija Seime.

Šiandien Tėvynės Sąjungos – Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Panevėžio skyriaus sekretoriui perdaviau prašymą stabdyti savo narystę partijoje.

Sprendimą stabdyti narystę priėmiau gerokai anksčiau, nei generalinis prokuroras oficialiai kreipėsi į Seimą dėl mano teisinės neliečiamybės panaikinimo. Tačiau prašymą įteikiau tik dabar, kadangi turėjau įvykdyti ankstesnius įsipareigojimus partijai ir jos vadovybei dėl nebaigtų darbų – rinkimų programos, kai kurių teisės aktų projektų rengimo ir kt.

Narystę partijoje paprašiau sustabdyti iki tos dienos, kol Seimo laikinoji komisija priims sprendimą dėl generalinio prokuroro teikimo naikinti mano teisinę neliečiamybę.

Pagal partijos įstatus, asmuo, kuris yra išrinktas į TS-LKD organus ir jo įgaliojimai nėra pasibaigę, narystės sustabdymo dieną nustoja eiti atitinkamas pareigas. Taigi nuo šiandienos stabdomos mano partinės pareigos. O dėl tolesnio pareigų vykdymo Seimo komitete ir komisijose turėtų nuspręsti TS-LKD frakcija Seime.

Vitas Matuzas

2012-05-07 15:03 Saulė Pauliuvienė, Rimantas Varnauskas | Alfa.lt

Rytoj  Seimas turi apsispręsti dėl laikinosios tyrimo komisijos, kuri spręstų, ar patenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti Seimo narį  Vitą  Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, sudarymo.

„Didžiausia problema, matyt, yra ta, kad nuo 1995 metų Panevėžyje stipriausia politine jėga yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Ir to skyriaus pirmininkas – V. Matuzas. Oponentams demokratiniuose rinkimuose niekaip iki šiol nepavykdavo mūsų įveikti, tad buvo sukurtas planas, kaip, panaudojant teisėsaugos galias, susidoroti su Panevėžio konservatoriais ir tokiu būdu atverti kelią į Seimą grupei „draugų“, – interviu naujienų portalui Alfa.lt sakė parlamentaras.

Balandžio 26 d. generalinis prokuroras D. Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narį V. Matuzą, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę. Seimo narys įtariamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime. Jūs Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmus vadinate politiniu užsakymu, bandymu susidoroti. Galėtumėte plačiau pagrįsti tokį savo vertinimą?

Galiu pateikti keletą citatų, kurios, mano nuomone, bus iškalbingesnės už mano paaiškinimus. Reikėtų priminti priešistorę, vadinamąją Aukštaitijos sostinės – Panevėžio – valdžios perversmo istoriją.

2008 metų birželio 12 dieną neeiliniame miesto tarybos posėdyje buvo pareikštas nepasitikėjimas manimi – tada aš buvau Panevėžio meru. Susiformavusi naujoji valdančioji dauguma meru išrinko socialdemokratą Povilą Vadopolą.

Tų pačių metų birželio 20 dieną konservatoriai ir krikdemai kreipėsi į Panevėžio miesto apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti birželio 12 dienos miesto tarybos posėdyje priimtus sprendimus ir sustabdyti mero P. Vadopolo įgaliojimus. Tačiau teismas birželio 27 dieną priėmė sprendimą, kad birželio 12-ąją priimti sprendimai teisėti ir sustabdyti P. Vadopolo merystę pagrindo nėra. Šis panevėžiečių teisėjų sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

LVAT teisėjai nutartį, kad panaikina 2008 metų birželio 12-osios miesto tarybos sprendimus, kuriais aš buvau atleistas iš pareigų, o P. Vadopolas išrinktas į šias pareigas, priėmė 2009 metų gruodžio 17 dieną.
2010 m. sausio mėn. persiskirsčius daugumai, meru išrinktas Vitalijus Satkevičius.
Po 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų meru tapo P. Vadopolas. Tačiau po pareikšto nepasitikėjimo jis mero pareigų neteko. Vicemeras Gintaras Šileikis taip pat neteko pareigų. Meru išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys V. Satkevičius.
Dabar pažiūrėkime, kaip į įtarimus mano žmonai reagavo kai kurie žmonės. Ir atidžiai įsiskaitykime – kaip kalba teisėsaugos institucijos atstovas.
„Bet koks nusikalstamų organizuotų darinių pajudinimas visada sukelia reakciją. Kartais ji pasireiškia ir valdančiosios daugumos pasikeitimais. Pagalvokime, ar prieš dabartinį valdžios perversmą nebuvo sugriežtinta „Panevėžio energijos“ kontrolė? Kam buvo perduota Autobusų parke atlikto audito medžiaga? Kiekvienas turime savęs paklausti: ar pokyčiai valdžioje ir sugriežtinta įmonių kontrolė yra tik sutapimas? Tikėkimės, kad tai tik sutapimas“, – Panevėžio laikraščiui „Sekundė“ sakė tuomet dar STT dirbęs Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.
Dar viena P. Urbšio citata, šį kartą iš dienraščio „Respublika“: „Tai tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodys, kiek Generalinės prokuratūros vadovybė yra pasiruošusi imtis atsakomybės. Pamatysime, ar ji vadovaujasi įstatymu, ar atsižvelgs į interesų sankirtas aplink prokuratūrą ir jos viduje. Šitoje byloje kuratorius buvo prokuroras Saulius Verseckas. Jeigu apygardos prokuratūra pateikė pagrindą svarstyti dėl teisinės neliečiamybės atėmimo, logiška, kad tai įvertinti turėtų tas kuratorius, su kuriuo nuo pat pirmųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo konsultuojamasi. Bet jeigu įvertinti tai, kas pateikta, Generalinės prokuratūros vadovybė paves prokurorui, kuris visiškai nesusipažinęs su šia byla, ir bus atsakymas, kad kažko dar nepakanka, nori nenori susidarys įspūdis, kad šį reikalą iš anksto nuspręsta užgniaužti.“
Tokių pasisakymų yra ir daugiau – jais mirgėte mirga spauda. Apie galimus įtarimus sužinau iš žurnalistų. Štai ir dabar, žiūrėdamas vieną su sveiku protu stipriai prasilenkiančią laidą, sužinau, kad dar galiu būti apkaltintas ir dėl to, kad Panevėžyje man būnant meru pastatyta sporto arena. Nebenustebsiu, jei man bus pateikti kaltinimai dėl duobėtų miesto gatvių ar nupjautų liepų, ar dėl to, kad koks nors save gerbiantis vyriškis negimė simpatiška moteriške…
Juodosios technologijos tobulėja, o tie, kurie nėra tikri, kad rinkimuose mane pavyks įveikti garbingoje kovoje, – be stabdžių. Skirtingai nuo mane kaltinančių ir demonstratyviai paviešinusių ikiteisminio tyrimo medžiagą su daugybe pavardžių žmonių, kurie net nėra kaltinami, o tik įtariami, aš nuo pavardžių įvardijimo kol kas susilaikysiu.

Jau rašyta, kad Tėvynės sąjungoje gali atsirasti svarstymų, jog įtarimai V. Matuzui – prezidentės Dalios Grybauskaitės, kontroliuojančios specialiąsias tarnybas, kerštas konservatoriams už jų poziciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skandale. Ar tokia versija, Jūsų manymu, svarstytina?

Buvau ir esu vienas aktyvesnių prezidentės rėmėjų, tad versijų ir sąmokslo teorijų, prielaidų nesu linkęs svarstyti.

Kai Seime buvo svarstomi prezidentės pasiūlymai dėl politinių partijų finansavimo, žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Jūs, palaikęs poziciją, kad verslas gali finansuoti politikus, prezidentūroje sulaukėte griežtos prezidentės pastabos ir jums buvo pasiūlyta – geriau patylėk. Ar, žvelgdamas atgal, galėtumėte pasakyti, kad jau tada buvo aišku, jog Jūsų šeima atsidurs teisėsaugos akiratyje?

Mūsų valstybėje už nuomonę kol kas, dar tikiuosi, už grotų nesodinama ir iš darbo neišmetama.

„Pirmiausia noriu atkreipti visų dėmesį į informacijos atsiradimo žiniasklaidoje laikotarpį – artėjantys Seimo rinkimai, iki kurių liko keletas mėnesių. Žongliravimas teisinės neliečiamybės atėmimo tema – puikus būdas patraukti iki gyvo kaulo įsiėdusį politiką iš artėjančios rinkiminės kovos“, – teigia TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojas V. Trofimovas. Dėl ko taip „įsiėdėte“ visam Panevėžiui?

Beveik tris kadencijas ėjau Panevėžio mero pareigas. Esu reiklus sau ir kitiems. Ir būdamas Seimo nariu nenutylėdavau problemų. Man nepriimtina, kai darbo procesas imituojamas, kai stovima vietoje. Bet didžiausia problema, matyt, yra ta, kad nuo 1995 metų Panevėžyje stipriausia politine jėga yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Ir to skyriaus pirmininkas – V. Matuzas.
Oponentams demokratiniuose rinkimuose niekaip iki šiol nepavykdavo mūsų įveikti, tad buvo sukurtas planas, kaip, panaudojant teisėsaugos galias, susidoroti su Panevėžio konservatoriais ir tokiu būdu atverti kelią į Seimą grupei „draugų“. Ne veltui iš apklausų Panevėžio STT grįžę mano draugai, kolegos pasakojo, su kokia neapykanta ten buvo kalbama apie miesto Tėvynės sąjungos narius, apie norą kuo greičiau su jais susidoroti.

Buvęs STT Panevėžio valdybos vadovas P. Urbšys, vadovavęs D. Matuzienės bylai, netikėtai išėjęs į pensiją, yra tvirtinęs, kad „Lietuvoje išsikerojusi korupcija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Bet ne tai baisiausia, kad kyšius ima policininkas ar klerkas. Problema susijusi su politikais. Didžioji korupcija – tai ne voke įdėti pinigai. Ji yra ten, kur prekiaujama turimomis galiomis“. Tas pats P. Urbšys tvirtino, kad „pasitraukdamas padariau viską, kad būtų galima tęsti minėtą tyrimą, ir generalinis prokuroras galėtų kreiptis į Seimą dėl V. Matuzo teisinės neliečiamybės panaikinimo, kad politikas būtų apklaustas“. Apie kokias „turimas galias“ kalba p. Urbšys?

To reikėtų klausti P. Urbšio, man sunku spėlioti, kas jo mintyse. Gali būti, kad jis kalba apie savo turėtas kaip pareigūno galias, kurias ne visada naudojo laikydamasis galiojančių įstatymų. Nurodymai generaliniam prokurorui, kaip tas turi elgtis, kokius prokurorus kada ir kur skirti… Visa tai sau leidžia P. Urbšys. Matyt, jo galios tikrai didelės… Ir kas galėtų paneigti, kad tokiu būdu jis sau ir savo grupuotės nariams planuoja palengvinti kelią rudenį vyksiančiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą?

Panevėžyje, kuris nėra didelis miestas, yra susidariusi savita ir tarpusavyje glaudžiai susijusi politikų, žiniasklaidos, teisėsaugos struktūrų bendrija, kuri, kaip kalbama, vykdo planingą puolimą prieš Jus ir Jūsų šeimą. Ar galėtumėte plačiau pagrįsti tokias prielaidas?

Apie tai, ką išgyveno mano šeima per tuos 15 metų, kai esu politikoje, keliais sakiniais nenupasakosi. Reikėtų rašyti knygą. Kada nors taip ir padarysiu
Mano „biografu“ pastaruoju metu prisistatančio žurnalisto Broniaus Matelio (jis yra „Panevėžio ryto“ redaktorius – aut.) citata: „Man kažkaip įstrigo per prezidento rinkimų kampaniją išsakytos tada dar pretendentės D. Grybauskaitės nuostaba: kur nenuvažiuosi, visi grasina nieko apie mane nerašysią, jeigu pinigų nesusimokėsiu. Tokia pati tvarka liko ir šiandien.“
Kad citatos autorius – sąžiningas žurnalistas, visuomenei abejonių neturėtų kilti, nes būtent jo atstovaujamiems leidiniams bene pirmiausia pavyksta iš pareigūnų gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą, mano teisinės neliečiamybės atėmimo niuansus. Vadinasi, turi žmogus pasitikėjimą. Tad ir aš neturiu pagrindo abejoti jo žodžiais, kurie vienareikšmiškai byloja apie tai, kad tik susimokėjus visuomenei būsi pateikiamas pozityviai.
Nemokėjau. Nemokėjau būdamas verslininku „tulpiniams“, nemokėjau ir šitiems. Kas žino, jei būčiau žaidęs pagal jų primestas taisykles, šiandien gal viskas būtų kitaip?

]]> http://matuzas.lt/matuzas-matyt-didziausia-problema-kad-esu-konservatorius/feed/ 0 http://matuzas.lt/savaites-naujienu-top5-14/ http://matuzas.lt/savaites-naujienu-top5-14/#comments Fri, 04 May 2012 16:04:12 +0000 admin http://matuzas.lt/?p=2712 Ekonomika

LIETUVOS EKONOMIKA TOLIAU AUGA

Pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas Lietuvos ekonomikos augimas yra spartesnis nei prognozuota. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. pirmąjį ketvirtį siekė 25 235 mlrd.. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 3,9 procento.

KELETAS FAKTŲ:

2012 m. pirmąjį ketvirtį nustatytas teigiamas bendrosios pridėtinės vertės pokytis visose veiklos rūšyse, ryškiai dominuojančių veiklos rūšių nėra.

Energetika

LATVIJA NAUJOS AE PROJEKTĄ VERTINA KAIP EKONOMIŠKAI NAUDINGĄ

Latvija naujos atominės elektrinės (AE) Visagine projektą vertina kaip ekonomiškai naudingą. Latvijos vyriausybė priėmė sprendimą leisti valstybinei energetikos bendrovei “Latvenergo” steigti įmonę, kuri dalyvautų naujos AE Lietuvoje statybos projekte.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius: “Latvijos Vyriausybė mato šį projektą kaip ekonomiškai vertingą, svarbų, konkurencingą, ekonomiškai naudingomis sąlygomis sprendžiantį viso regiono energetikos problemas. Tai gali būti atsakymas ir Lietuvos skeptikams iki šiol galvojantiems, kad šis projektas neturi ekonominio pagrindimo, kad tai yra tik Vyriausybės ar politikų įgeidis statyti atominę elektrinę. Latvijos sprendimas aiškiai rodo, kad šiame projekte ekonominis naudos faktorius yra labai stiprus ne tik Lietuvai, bet ir kaimynams latviams ir, tikiu, estams“.

Vyriausybės vadovas pažymi, kad šiandien Lietuva, uždariusi prieš keletą metų Ignalinos AE, 75 proc. elektros energijos perka iš Rusijos. Prognozuojama, kad po 10 metų tokios galimybės apsirūpinti elektra, perkant ją vien tiktai iš Rusijos, gali labai reikšmingai sumažėti ir ji gali tapti žymiai brangesnė.

KELETAS FAKTŲ:

Kovo pabaigoje Vyriausybė ir būsimos AE strateginis investuotojas Japonijos koncernas “Hitachi” parafavo koncesijos sutarties projektą.

Lietuva turėtų valdyti 34 proc. būsimos naujos elektrinės valdymo įmonės akcijų, kitų akcininkų dalis kol kas yra derybų objektas.

http://www.vae.lt/pages/trumpi_klausimai_ir_atsakymai

Ekonomika

LIETUVOJE NEDARBAS MAŽĖJO SPARČIAUSIAI EUROPOJE

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis sparčiausiai mažėjo Lietuvoje iš visų ES šalių – nuo 17,5 proc. ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį iki 14,3 proc. ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį. Latvijoje nedarbas sumažėjo nuo 17 proc. ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį iki 14,6 proc. ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį ir Estijoje – nuo 13,9 proc. ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį iki 11,7 proc. ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį.

KELETAS FAKTŲ:

Iš visų Europos šalių daugiausia nedarbas išaugo Graikijoje (nuo 14,3 proc. 2010 m. gruodį iki 21 proc. 2011 m. gruodį), Ispanijoje (nuo 20,6 proc. iki 23,6 proc.) ir Kipre (nuo 6,7 proc. iki 9,7 proc.).

Bendruomenių stiprinimas

BENDRUOMENĖMS – GALIMYBĖ PRIIMTI SPRENDIMUS DĖL VIEŠŲJŲ POREIKIŲ FINANSAVIMO

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas jau pasirašė sutartis su 54-ių savivaldybių vadovais Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinimui, kurios dėka visoms Lietuvos savivaldybėms viešųjų poreikių tenkinimui iš valstybės biudžeto šiemet skiriama 8 mln. litų. Tai naujas, iki šiol nepraktikuotas būdas skatinti bendruomenes priimti gyventojams svarbius sprendimus, siekiant geriau sutvarkyti aplinką, pagelbėti nepasiturintiems ar neįgaliems žmonėms, skatinti jaunimo užimtumą ir spręsti kitas problemas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas: „Paprastai kalbant, bendruomenė, kuri puikiai žino, ko jai labiausiai reikia, galės nuspręsti, ar geriau už skirtas lėšas sutvarkyti darželio aplinką, ar padėti nepasiturinčiam bendruomenės nariui, pagerinti gyvenimo sąlygas neįgaliam žmogui, organizuoti vaikų ar senelių užimtumą, tvarkyti žaidimo aikšteles ar parkus“.

KELETAS FAKTŲ:

Savivaldybių patvirtintose lėšų naudojimo tvarkose įvardinamos vietos bendruomenės, nustatyti aiškūs lėšų skyrimo kriterijai, aptartas Vietos bendruomenių tarybų sudarymas ir nustatytos administracijos (seniūnijų) funkcijos įgyvendinant programą.

Bendruomenės, aktyviai dalyvaudamos priimant sprendimus, išrinks tuos, kurie geriausiai tinka jų gyvenamajai vietovei, tai nebus „iš aukščiau“  primesti projektai, o tokie, kuriuos reikalingais laiko patys gyventojai.

Modernus valdymas

IŠMOKOS BANKRUTAVUSIŲ ĮMONIŲ DARBUOTOJUS PASIEKIA 5 KARTUS GREIČIAU

Penkis kartus efektyviau dirbantis Garantinio fondo administratorius pripažintas vienu sėkmingiausių pastarųjų metų efektyvumo gerinimo projektų viešajame sektoriuje. Nedidinant darbuotojų skaičiaus, neskiriant papildomų išlaidų ir nesumažinus tikrinimo kokybės, tik patobulinus veiklos procesus, Garantinio fondo atvejis sulaukė tarptautinio susidomėjimo ir pripažinimo. Jį pristatyti Ūkio ministerija kviečiama TOCICO konferencijoje Čikagoje

Ūkio ministras Rimantas Žylius: „Dabar tie patys Garantinio fondo darbuotojai kelis kartus greičiau išnagrinėja bankrutavusių įmonių paraiškas. Toks pokytis įvyko peržiūrėjus ir optimizavus procedūras, susijusias su paraiškų nagrinėjimu ir išmokų skyrimu. dabar vienas darbuotojas per mėnesį vidutiniškai išnagrinėja 34 paraiškas, o ankstesniais metais tokį patį kiekį paraiškų išnagrinėdavo 3–5 darbuotojai. Tai puikus pavyzdys, kaip valstybinė institucija gali dirbti kur kas efektyviau, iš esmės pertvarkiusi savo darbo procesus“.

KELETAS FAKTŲ:

TOCICO yra tarptautinė Apribojimų teorijos sertifikavimo organizacija, vienijanti verslo valdymo metodikos TOC ekspertus visame pasaulyje.

Išsamesnę informaciją apie Garantinio fondo administratoriaus veiklą galima rasti Garantinio fondo 2011 m. veiklos ataskaitoje, kuri paskelbta tinklapyje www.bankrotodep.lt

skiltyje Garantinis fondas – Veiklos ataskaitos.

Kai pradedame kalbėti apie laisvą asmenų judėjimą, apeliuojame į blogą gyvenimą čia, verčiantį žmones palikti Tėvynę. Taip, dar negalime pasigirti aukštu pragyvenimo lygiu, nors esu tikras, kad – galėsime, jei šalies ekonomika augs bene sparčiausiai Europoje ir toliau, ir tai vyks nuosekliai. Žmonės visada ieškojo kur geriau, ieško ir šiandien. Manau, būtų ieškoję ir sovietmečiu, tik pro geležinę uždangą prasibraut į kitokį pasaulį pavykdavo vienetams. Nesakau, kad neskauda širdies, kai jauni žmonės palieka Lietuvą. Skauda. Ir nemanau, kad sprendimas išvykti priimamas lengva širdimi. O išeitis paprasta – visi , padedami Europos Sąjungos, turime gerą gyvenimą kurti čia, Lietuvoje. Paklausite – ar greitai sukursime? Ogu nuo mūsų viskas priklauso – kiek mumyse noro, energijos, kaip kiekvienas iš mūsų suprantama gerą gyvenimą ir kiek savęs atiduodame jį kurdami dėl visų.

Mano  nuomone,Lietuvos  įstojimas į ES buvo vienas iš svarbiausių valstybės  žingsnių po Nepriklausomybės atkūrimo. Sveikinu  visus šia svarbia proga!

Ši diena išskirtinė ir tuo, kad 1993 m. gegužės 1 d. buvo įkurta Tėvynės Sąjunga. Džiaugiuosi, kad šiuo metu TS-LKD skyriuose vykstančiuose  Politinės akademijos mokymuose apie tai kalbama jaunajai mūsų partijos kartai ir kad su didžiausiu dėkingumu prisimename žmones, kurie statė tvirtą vertybinį šios dienos TS-LKD pamatą. Sveikinimai visiems, stovėjusiems prie Tėvynės Sąjungos ištakų ir išgrynintas amžinąsias vertybes pavertusiems TS-LKD ideologiniu stuburu.

Keletas faktų:

1993 m. kovo 10 d. V.Landsbergis, E.Jarašiūnas, V.Kubilius, M.Laurinkus, E.Stasiškis, S.Šaltenis paskelbė Tėvynės Atgimimo Sąjungos steigiamąją deklaraciją.

1993 m. gegužės 1 d. Vilniuje 889 delegatai įsteigė Tėvynės Sąjungą. Pirmininku tapo V.Landsbergis. Pavaduotojais – A.Katkus, A.Stasiškis ir M.Laurinkus. Naujoji partija pavadinta Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – dvigubas pavadinimas aiškiai nusakė partijos ideologiją.