Garbinga rinkiminė kova pagal P.Urbšį

Penktadienį buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT)  Panevėžio vadovas Povilas Urbšys padėjo riebų tašką jau gerą pusmetį trunkančioje nelygioje dvikovoje su manimi.. Buvęs pareigūnas – jau oficialus kandidatas į Seimą Vakarinėje rinkiminėje apygardoje. Taip, toje pačioje kaip ir aš. Dabar tapo aišku, kodėl  reikėjo sukurpti bylą prieš mane. Jau aišku ir tai, kodėl per visas įmanomas žiniasklaidos priemones siekė įtakoti  ikiteisminio tyrimo eigą, nurodinėdamas kaip turi elgtis prokurorai, teisėjai, parlamentarai.

Iki šiol dangstęsis siekiu kovoti su „kostiumuotais banditais“, laidęs skambias frazes apie kitokią Lietuvą, vos tik užsiregistravęs kandidatu P.Urbšys pakeitė savo retoriką.  Kandidatas tiesiai šviesiai išrėžė, kad jo tikslas – užkirsti kelią į Seimą V.Matuzui ir panašiems į jį. Reikėtų pastebėti, kad „kelio užkirtinėjimas“ jau vyksta ne vieną ir ne du metus. Viena po kitos fabrikuojamos bylos, bauginami žmonės, siekiama įtakoti bylos tyrimą. Tokio politinio varžovo per penkiolika mano buvimo politikoje metų nesu turėjęs. Tad netgi ir labai norėdamas, nesugebu įžvelgti tokios politinės kovos garbingumo, sąžiningumo požymių.

Gal P.Urbšiui ir normalu, kai pasinaudojus tarnybine padėtimi sužinota informacija tapo jo startu į politiką. Gal tai jam buvo įprasta sprendžiant ir kasdienius reikalus?

Su tokiu bagažu iš kelio gali patraukti dar ne vieną konkurentą. Suprantama, kad brutalios jėgos kalba buvusiam pareigūnui – labai artima ir įprasta. Nerimą kelia tai, kad jėgos struktūrų metodai buldozerio principu bandomi įtvirtinti politiniame ir visuomeniname gyvenime.

P.Urbšys mane apkaltino ir nuteisė be teismo, ir manosi atlikęs savo juodus „namų darbus“. Apgailėtinas garbės suvokimas. Tad negaliu tokio kandidato laikyti garbingu konkurentu. Nors kitą vertus, P.Urbšį gal ir galima suprasti. Kone du dešimtmečius gavus stabilias pajamas, nepriklausančias nuo darbo rezultatų, ir dėl sveikatos praradus galimybę būti mokesčių mokėtojų išlaikytiniu, ieškoma būdų ir toliau mėgautis finansiniu stabilumu mokesčių mokėtojų sąskaita. O kodėl gi ne Seimas? Tegul bus Seimas, tik politikoje kovoja ne žmonės. Kovoja idėjos ir vertybės. Šiandien paaiškėjo, kad P.Urbšio esminės idėjos – užkirsti kelią į Seimą V.Matuzui, paskleisti viltį, kad galima ką nors pakeisti , būti išrinktam ir toliau būti valstybės išlaikytiniu.

Sakyčiau, silpnoka programa. Kaip ir  bandymas skleisti viltį. Jei vilties pranašu laikyti P.Urbšio reklaminius plakatus, kuriais  nuklijuotos Panevėžio daugiabučių laiptinės, tai tokia viltis prasilenkia su kandidato taip aršiai deklaruojamu nepakantumu įstatymų pažeidėjams. Principingas kovotojas už teisę ir teisingumą nepasivargino plakatų pažymėti kaip rinkimų agitacijos. O gal ir nereikia. Kas jau čia išdrįs skųstis, o jei ir išdrįs – už P.Urbšio nugaros stovi daug galingesnė jėga nei teisingumas…

Peršasi išvada, kad tampyti politinį konkurentą po tardytojų kabinetus, kaltinti be teismo, naudotis tarnybos metu sukurpta dezinformacija, spaudyti į rinkimų įstatymus – garbinga, jei tai naudojama prieš V.Matuzą. Naujas požiūris, kurį jėga bandoma įbrukti į rinkėjų galvas. Nemanau, kad pavyks. Šeimininkauti kitų mintyse, spręsti už kitus – vargiai įmanoma misija net patyrusiam buvusiam teisėsaugininkui. Visų kitaip mąstančių į areštines nesukiši. Nors, panašu, oi, kaip norėtųsi.

Komentuokite