GERŲ ŽINIŲ SAVAITRAŠTIS Nr.52

Trumpos gerosios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – tiems, kas nori gyventi be pykčio. 2011 m. gegužės 20 d.– gegužės 26 d.

Gegužės 20 d.: Judama realios Lietuvos energetinės nepriklausomybės link

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuris atveria galimybes plačiai naudoti vietos energetinius išteklius ir yra dar vienas svarbus žingsnis realios Lietuvos energetinės nepriklausomybės link. Anot prezidentės, nors ilgai rengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nėra tobulas, atidėlioti vietos energijos išteklių plėtros negalima, nes kuo greitesnis energetinės nepriklausomybės užtikrinimas yra valstybės prioritetas. „Energetinė nepriklausomybė įmanoma tik pradėjus naudoti įvairius energijos šaltinius. Turime ambicingą tikslą – iki 2020 metų pasiekti, kad bent 23 proc. suvartojamos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir taip taptume mažiau priklausomais nuo vieno energijos šaltinio. To pasiekti galime tik plėtodami moderniausias, žmogui ir aplinkai saugias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas”, – akcentavo prezidentė.

Gegužės 23 d.: Danijos investicijos

Lietuvos ūkio ministerija praneša, jog Danijos įmonė „Danspin“ nutarė investuoti daugiau nei 40 mln. litų į siūlų verpimo kilimams fabriką Raseiniuose, kuriame numatyta ne tik sukurti 200 naujų darbo vietų, bet ir įkurti eksperimentinės plėtros ir tyrimų centrą. Anot Ūkio ministro Rimanto Žyliaus, tai yra džiugi žinia, nes investicijų pritraukimas į Lietuvą yra viena iš Vyriausybės prioritetinių sričių, o ypač gerai, kad – kaip šiuo atveju – investicijos pasiekia ne tik didžiuosius miestus, bet ir pagerina padėtį Lietuvos regionuose. R. Žyliaus vadovaujama Lietuvos Ūkio ministerija prisidėjo prie šio projekto, skyrusi jam 5 mln. Lt valstybės dotaciją.

Gegužės 25 d.: Sunkmetis Lietuvai nebūtų toks sunkus

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijai, kurioje numatyta kaupti valstybės iždo atsargas, skirtas sunkmečiui, o sukauptas lėšas finansiškai investuoti. Jomis įstatymų nustatyta tvarka disponuos tik nepriklausoma valstybės institucija (Lietuvos Bankas), todėl nebeliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui. Numatoma užtikrinti, kad prasidėjus sunkmečiui investuotos lėšos būtų grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą, siekiant išlaikyti valstybės funkcijų finansavimą. Sukauptos atsargos, prireikus, taip pat galėtų būti naudojamos greitam Lietuvos banko įstatinio kapitalo padidinimui, kainų stabilumo užtikrinimo palengvinimui ir valdžios sektoriaus skolos mažinimui. Taip pat šis Vyriausybės sprendimas stiprins finansų rinkų pasitikėjimą Lietuvos įsipareigojimais dėl fiskalinės drausmės.

Koncepcija numato, kad atsargos sunkmečiui kaupiamos kol pasiekiamas priimtiniausias valstybės iždo atsargų sunkmečiui dydis, lygus vienerių metų viešųjų finansų išlaidoms.

Gegužės 25 d.: Lietuvių jaunimas verslus

Įmonės „Deloitte“ 2011 metų balandį atlikta ataskaita „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje. Tarptautinis studentų ir absolventų tyrimas“ nustatyta, jog Lietuvos jaunimas yra pakankamai verslus. Tai aiškinama ir palankia šalies vidaus padėtimi (Lietuvoje yra santykinai lengva įkurti įmonę su ribota atsakomybe), ir Lietuvos jaunimo mentalitetu. Lyginant su kaimynine Lenkija paaiškėja, jog net 30 proc. lietuvių studentų įgauna darbo patirties įkurdami nuosavą įmonę, kai tokiam žingsniui pasiryžę vos 6,4 proc. jaunų lenkų.

Pasak įmonės „Deloitte“ Lietuvos skyriaus atstovės Eglės Dukšaitės, „mūsų krašto studentai mano, kad geriau yra dirbti sau, o ne darbdaviui, be to, vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra vis dar santykinai mažas ir yra apie 2 tūkst. litų „ant popieriaus“. Studentų, ypač ambicingų, netenkina toks atlyginimas, todėl jie pereina prie nuosavo verslo“. Taip pat E. Dukšaitė patikino, jog svarbų vaidmenį verslumo ugdymui vaidina verslo inkubatoriai ir inovacijų centrai bei studentų finansinio mąstymo skatinimas, raginimai kurti savo įmones ar daugybė vykstančių konkursų, padedančių tokio mentaliteto formavimuisi, drąsių idėjų įgyvendinimui.

Gegužės 25 d.: Skalūninių dujų gavyba – didžiulis potencialas

Jei mokslininkų įžvalgos pasirodytų teisingos, pramoninė skalūninių dujų gavyba Vakarų Lietuvoje galėtų prasidėti po kelerių metų, o išteklių vertė preliminariai galėtų siekti iki 30 mlrd. JAV dolerių (arba 73,6 mlrd. Lt). Tai neabejotinai leistų Lietuvai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų bent 30 – 50 metų, kai tuo tarpu žvalgymai Lietuvai tekainuotų apie 615 mln. litų.

Vis dėlto Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, įspėjo, kad kol kas tai yra teoriniai, tyrimais nepagrįsti skaičiai, todėl būtina į šią informaciją žiūrėti atsargiai, tačiau sutiko, kad jai pasitvirtinus, būtų padaryta didelė teigiama įtaka visai Lietuvos raidai.

Gegužės 25 d.: Norvegų bankininkai mato geras perspektyvas Lietuvoje

„DnB Nord“ banką Lietuvoje valdančios Norvegijos finansinių paslaugų grupės „DnB NOR“ vadovas Rune Bjerke po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi negailėjo gerų žodžių mūsų šaliai. „Lietuva tvarkosi labai gerai. Ji parodė gebėjimą labai greitai atsigauti po gilios recesijos. Tai, kas įvyko šioje šalyje, mums padarė įspūdį“, – sakė jis. Tuo tarpu Ministro Pirmininko  patarėjas Mykolas Majauskas dar pridėjo, jog norvegų bankininkai Lietuvoje sakė matantys puikias verslo perspektyvas: „Pasidžiaugėme Norvegijos banko investicija Lietuvoje. Tai rodo jų tikėjimą galimybėmis ir potencialu Lietuvoje. Kalbėjome apie tolesnį bendradarbiavimą, taip pat kalbėjome apie potencialias norvegų bankų investicijas Lietuvoje. Taip pat – ir apie galimybes pritraukti kito verslo, kitų investicijų iš Norvegijos į Lietuvą“.

Paminėtina ir tai, kad, vertindamas tolesnę numatomą bankų politiką Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, R. Bjerke vadino ją – „gana išmintingu keliu“.

Gegužės 26 d.: Padaugėjo laisvų darbo vietų

Statistikos departamentas pranešė, jog Lietuvoje padaugėjo laisvų vietų siekiantiems įsidarbinti. Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 10,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, t. y. 62,9 proc. – 3,9 tūkst. – darbo vietų daugiau nei praėjusių metų kovo pabaigoje.

Seimo TS-LKD frakcijos Viešųjų ryšių tarnyba

Komentuokite