Juk galima ir šiandien būti laimingu – nebūtina kažko laukti

„Lietuvos talentų“ didysis atradimas Vytautas Matuzas: „Juk galima ir šiandien būti laimingu – nebūtina kažko laukti“

Giedrė Gorienė
“Karštas komentaras”, www.komentaras.lt

Be galo nustebau, kai sužinojau, kad tas vaikinukas (ką ten vaikinukas – jau „cielas“ vaikinas!) „ratukuose“ iš Panevėžio, už kurį „sirgau“ tiek „Lietuvos talentuose“, tiek ir Lietuvos atlikėjų atrankoje į Euroviziją – Seimo nario, buvusio Panevėžio mero Vito Matuzo sūnus.

„Negali būti“, – purčiau galvą vos prieš kelias dienas apie tai sužinojusi, kadangi įprastai „didelių tėvelių“ vaikeliai žvaigždėmis tampa vien dėl to, kad jų „tėveliai dideli“. O apie tai – kad tas Vytautas yra to Vito sūnus, nebuvo „nubangavę“ jokioje žiniasklaidoje.
„Tu tikrai to Matuzo sūnus?“ – pasitikslinu pati.

„Taip, jeigu kas nors paklausia, atsakau, tačiau įprastai gyvenime visko siekiu pats“, – atsako Vytautas.

Jis sakė nemanąs, kad turi teisę kalbėti už kitus žmones. Nepaisant to, kad tie „kiti“ yra … dainininko tėvai. „Nenoriu jų įtraukti“, – sako Vytautas.

Vaikinas sako gyvenantis taip, kad pats pasidaro dalykus, kurių jam reikia. „Ir nenorėčiau ant kažko lipti ir kažkieno dėka kažką pasiekti“, – prisipažįsta dainininkas. – „Ir nemanau, kad tai būtų teisinga“.

„Žinote, aš pažįstu ir kur kas labiau žinomų žmonių, nei tėtis. Bet aš niekada nemaniau, kad galėčiau tuo naudotis. Ir niekada to nedariau“, – sako Vytautas.

Tiesiogine ta žodžio prasme: per kančias – į žvaigždes

Ir iš tiesų, šio vaikino, sužibėjusio „Lietuvos talentuose“, atvejis – absoliučiai unikalus.

Vaikinas, į sceną ne įėjęs, o įvažiavęs „ratukuose“, savo repu pakerėjęs ir sužavėjęs didžiąją dalį Lietuvos, niekam net neužsiminė, kad jo tėvas yra Vitas Matuzas – buvęs Panevėžio meras, Seimo narys.

Dar daugiau – „ratukuose“ sėdintis, tačiau nenustygstantis vietoje ir puikiai repuojantis Vytautas apie savo dalyvavimą „Lietuvos talentuose“ tėvams pasakė tik… post factum.

„Taip, jie tiesiog buvo pastatyti prieš faktą. Žinojo, kad neturi pasirinkimo“, – juokiasi Matuzas jaunesnysis.
Be abejo, tėvai į tokį sūnaus iššūkį žiūrėjo labai teigiamai. „Šeima labai palaikė, ypatingai, kai įsivažiavo tas traukinys“, – prisimena džiugias gyvenimo akimirkas Vytautas.

„Galbūt aš pats daugiau iš savęs juokiausi ir tyčiojausi, negu aplinkiniai, draugai, nes jeigu man dar prieš tris metus būtų kas nors būtų pasakęs, kad aš padarysiu tokią avantiūrą… Tiesą sakant, dar ir dabar iš to juokiuosi“, – prisipažįsta vaikinas.

Taigi ne tėvai stūmė Vytautą į sceną, o priešingai – Vytautas ryžosi užvažiuoti ant scenos. Ir džiaugiasi – kad pavyko patirti kažką smagaus.

Vytautas Matuzas jau nuo jaunystės „per negaliu“ kiek įmanoma pats vienas siekia įveikti gyvenimo iššūkius. O „Lietuvos talentai“ kaip tik ir buvo vienas didžiausių iššūkių. „Norėjau prisijaukinti sceną“, – prisipažįsta vaikinas.

Dar vienas iššūkis Vytautui – bandymas patekti į „Euroviziją“. Ir nors finale Vytautas nelaimėjo kelialapio į šį tarptautinį konkursą, jis nenusimena. Nes pasiekė, ką buvo užsibrėžęs: scenos baimė – įveikta. Scena – prijaukinta…

Paklaustas, ar šiemet dar kartą bandys jėgas „Eurovizijos“ atrankoje, Vytautas Matuzas sako, kad greičiausiai jau bus pavėlavęs. „Šiemet savo dainą reikėjo pateikti anksčiau, ir turbūt aš pavėlavau. Bet dar nesu tikras, ar tas dainų priėmimas jau baigėsi“, – sakė „Lietuvos talentuose“ sužibėjęs dainininkas.

Tačiau tai vaikinui nėra labai aktualu – patekimas į „Euroviziją“ nėra Vytauto Matuzo tikslas. Vaikinas prisipažįsta, kad neturi tikslo kartoti tai, ką jau esi daręs. Tikslas – nauji gyvenimo iššūkiai, jų įveikimas.

„Pabandžiau savo galimybes, tai pabandžiau. Yra ir daugybė kitų būdų pasireikšti“, – sako dainininkas.

Vytautas Matuzas iššūkių, kuriuos stengiasi įveikti, nevadina užsispyrimu. „Greičiau tai yra žinojimas ko nori gyvenime“, – sako vaikinas.
„Ir jeigu aš sužinau, ko aš noriu, tai jau tada…“ – nusijuokia Vytautas. Tada jau nebūna „stop“.

Dalyvavimas „Lietuvos talentuose“ buvo ne šiaip sau iššūkis sau – greičiau tai gal buvo iššūkis požiūriui, ką žmonės pasakys.

„Čia nekalbu apie šeimą, bet apie žmones: ką žmonės pasakys, pagalvos. Buvo labai didelė baimė. Baimė scenos. Todėl ir norėjau ją išbandyti ir prisijaukinti“, – prisipažįsta Vytautas. – „Ir dabar ne tik džiaugiuosi, kad man sumoka, bet aš ir pats sumokėčiau, kad man leistų ant scenos lipti“.

Šeima – tarsi skruzdėlynas

Paklaustas, ką jam reiškia šeima, Vytautas sako, jog būtų labai nuvalkiota atsakyti, jog šeima reiškia viską. „Bet tai yra tiesa. Tai yra pagrindinė ir labai didelė gyvenimo dalis, gyvenimo pamatas“, – sako dainininkas.

Apie tai Vytautui kalbėti yra sunku: „Tokie dalykai yra nepasakomi, jie – pajaučiami“.

Iš tos vaikystės, iš kurios, kaip juokiasi, mažiausiai prisimena, Vytautas Matuzas sako prisimenantis namus, kuriuose yra daug žmonių.

„Daug sesių, po to netgi daug sūnėnų… Visą laiką kažkas kažką veikia, kažkas kažką dirba, vienas kitą prižiūri ir panašiai. Namai buvo kaip skruzdėlynas, kur kiekviena skruzdėlė žino, ką turi daryti. Toks prisiminimas. O šiaip tai iki šiol tuo stebiuosi ir bandau suprasti, nes šita patirtis ir man pačiam pravers galbūt netrukus“, – sako Vytautas.

Jis neprisimena, kad tėvai būtų vertę elgtis jį taip ar kitaip. „Kažkaip keista, bet niekada nebuvo tokio dalyko, kaip vertimas mokytis ar dar kažką daryti – viskas buvo savaime suprantama. Ir aš labai tuo žaviuosi ir stebiuosi, kaip taip galima perteikti savo vertybes, nesakant to ir nebaksnojant pirštu. Ir tai man labiausiai įstrigę“, – „Karštam komentarui“ sakė „Lietuvos talentų“ didysis atradimas Vytautas.
„Savaime suprantama“. O kas tai, jei ne baksnojimas pirštu? Koks nors ypatingas žvilgsnis, elgesys? Kas?

„Aš net nežinau“, – nusijuokia Matuzas jaunesnysis. – „Ar čia, kad šeima didelė, ar kažkas tokio… Niekada nebuvo pastūmimo, paskatinimo: „daryk vienaip, daryk kitaip“. Be to, kad nelabai ir tų patarimų reikėjo, nes esi išauklėtas taip, kad pasielgtum teisingai.“
„Ko gero, tai yra didelės šeimos privalumai: kai yra daug skirtingų žmonių, daug bendravimo“, – receptą „savaime suprantama“ reziumuoja Vytautas.

Geriausias draugas – tėtis

Tėtis Vytautui visada buvo ir yra geriausias draugas. Aišku, sako, pačioje tėvo, kaip politiko, karjeros pradžioje tėtis dirbdavo daugiau, bet laikui bėgant viskas keitėsi. „Aš prisimenu ir savo pirmą darbą – dirbdavau po 16 valandų, ir nieko čia nepadarysi“, – tėvo užimtumą pateisina Vytautas.

Tačiau namuose tėtis niekada neužkraudavo kitų kokiomis nors darbo problemomis – namuose Vitas Matuzas „dirbdavo“ tiesiog tėčiu.
Kiek teko susitikti Seimo narį Vitą Matuzą, jis visada spinduliuoja gera nuotaika, šypsosi. „Ar jis apskritai moka pykti? Rėkti?“ – paklausiu Matuzo jaunesniojo, nes kažkaip Vito Matuzo be šypsenos neįsivaizduoju.

„Tai turbūt pats rečiausias prisiminimas. Griežtą, kai reikia, prisiminti galiu, bet piktą, rėkiantį – ne“, – sako Vytautas.
Jo draugai, kurie anksčiau ar vėliau susipažįsta ir su tėvu, sako, irgi stebisi. „Sako: „Vytautai, kaip čia taip gali būti? Kaip jis gali būti toks fainas? Pasikvieskime jį kartu.“ Būna ir tokių situaciją. Ir dabar kai kurie mano draugai yra geresni draugai su mano tėčiu, nei su manim“, – juokiasi politiko sūnus. Ir džiaugiasi, kad tėvo nesugadino jokie politiniai postai. „Kai reikia, būna griežtas. Bet apie aroganciją kalbos negali būt. Net neįsivaizduočiau tokio bruožo“, – taip savo tėvą politiką Vitą Matuzą charakterizuoja sūnus Vytautas.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Pastaruoju metu Matuzų šeimą užklupę „tie reikalai“, kaip bebūtų keista, privertė pažiūrėti į gyvenimą „kitu kampu“.
„Kalbant apie tuos reikalus, manau, reikėtų į juos pažiūrėti kitu kampu – ne kaip jaučiamės ar ką išgyvenam, bet … ką išmokom.
Ir aš, ir tėtis, ir mama, ir šeimos nariai gali pasakyti „ačiū“ tai situacijai – nes mes išmokome gyventi šiandien, o ne rytoj, ne poryt.
Nes niekada nežinai, kas bus rytoj. Reikia gyventi dabar. Tą ir darom.

O juk daugelis žmonių gyvena pagal tam tikras sąlygas: kai turėsiu tą, tada galėsiu padaryt tą, kai uždirbsiu tiek ir tiek, išvažiuosiu į šiltus kraštus, ir panašiai.

Bet juk galima ir šiandien būti laimingu, nebūtina kažko laukti“, – taip filosofiškai į šeimą užklupusią negandą žiūri Vytautas.
Jo nuomone, gyvenime iš visokių situacijų galima ko nors išmokti, o kai kurios jų – ir užgrūdina.

Gyvenimo suvokimas – iš tėvų

Vytautas prisipažįsta, kad nors jo tėvas – ir politikas, tačiau pats dainininkas politika nesidomi. „Tiesiai šviesiai – politika nesidomiu. Visiškai nežiūriu televizoriaus. Būna, kad antraštes paskaitau. Bet tuo viskas ir pasibaigia“, – sako Vytautas.

„Aš gyvenu tikram pasauly, o politikos pasaulis kitoks“, – nusijuokia dainininkas, kuris ypač dėkingas savo šeimai už tai, kad ji išugdė tokį suvokimą, jog viskas gyvenime, kas yra aplink tave ir kas su tavimi vyksta, galų gale priklauso tik nuo tavęs.

„Čia kalbu ne tik apie išorinius dalykus, bet ir apie vidinius – apie gyvenimą dabar. Ir koks malonus, malonus yra suvokimas, kad iš tikrųjų gyvenime gali padaryti bet ką“, – nusišypso „ratukuose“ sėdintis ir daug ką optimizmu bei savo neišsenkančiu entuziazmu galintis užkrėsti „Lietuvos talentų“ didysis atradimas reperis Vytautas Matuzas.

Ir prisipažįsta: buvo laikas, kai jis bandė užsidaryti tarp keturių sienų. „Bet tai neveikia“, – nusijuokia.

Paklaustas, ką palinkėtų „kitokiame pasaulyje“ Seimo nariu dirbančiam savo tėčiui Vitui Matuzui, Vytautas plačiai nusišypso: „Kad ir toliau liktų mano geriausiu draugu!“

Komentuokite