Kaip STT prievartauja teisėjus

Daugėja įrodymų, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), surinkusi įrodymus apie teisėjų nusikalstamą veiklą, jiems nekelia bylų, o surinktą „kompromatą“ naudoja šantažui. STT valią sutikę vykdyti teisėjai paliekami ramybėje, tačiau turi vykdyti neteisėtus ir dažnai nusikalstamus STT nurodymus.
Paskutinis atvejis – buvusio Panevėžio mero Vito Matuzo byla. LL šaltiniai teigia, kad Panevėžyje visada valdžią dalinosi dvi finansinės grupuotės. Viena jų – V.Matuzo, kita – nuo valdžios nustumta buvusio STT Panevėžio skyriaus vadovo Povilo Urbšio, buvusio miesto mero pavaduotojo liberalo Gintaro Šileikio bei dienraščio „Panevėžio rytas“ redaktoriaus Broniaus Matelio.
„Šios dvi grupuotės pastoviai konkuruodavo, keisdavo valdžią Panevėžyje, todėl tai, kad P.Urbšys bando dabar kandidatuoti į Seimą, kaltindamas V.Matuzą korupcija, yra normali šios konkurencijos atomazga“, – sako LL šaltiniai.
Kaip žinia, STT pareiškė įtarimus V.Matuzui dėl kyšių ėmimo po to, kai šis politikas vienintelis iš visų pakviestų partijų atstovų susitikime su prezidente D.Grybauskaite paprieštaravo pastarosios planui uždrausti verslui remti politines partijas. „Kam kalbėti, o tau geriau patylėti“, – tokia buvo pikta D.Grybauskaitės replika V.Matuzui.
LL šaltiniai pabrėžia, kad STT visada tiesiogiai atsiskaito D.Grybauskaitei, ir tik gavusi pastarosios sutikimą, imasi aktyvių veiksmų prieš korupcija įtariamus asmenis. Deja, D.Grybauskaitė, būdama stačioke, dažnai išsiduoda, kam laukti nemalonumų – taip buvo ir buvusiam Sveikatos apsaugos ministrui A.Čaplikui, kuriam likus savaitę iki jo pavaduotojo kyšininko Skiko sulaikymo, prezidentė burbtelėjo, kad „lauk svečių“.
Tačiau V.Matuzo istorija parodė, kad teismų sistema vis dėlto drąsėja ir įgauna nepriklausomybę juo ją terorizuojančių specialiųjų tarnybų. Geriausias pavyzdys – tai, kad Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad papirkimu įtariamo lobisto Andriaus Romanovskio suėmimas liepos pradžioje buvo pratęstas nepagrįstai. Toks teismo sprendimas sukėlė šoką STT, nes buvo visiškai netikėtas. Dar prieš tai STT agentai bandė verbuoti Panevėžio apygardos teismo pirmininką Valdą Meidų, kad pastarasis būtų palankesnis STT planams, tačiau V.Meilus atsakė, kad kiekviena byla bus nagrinėjama atskirai, ir jokių pažadų nedavė. LL šaltinių duomenimis, STT bandė gąsdinti V.Meidų tuo, kad paviešins jį neva kompromituojančią informaciją. LL šaltinių duomenimis, STT turėjo kažkokį garso įrašą apie tai, kad kyšininkavimu įtariami Panevėžio apygardos teismo teisėjai RimantasSavickas ir Arnoldas Šukaitis galimai nunešė gimtadienį šventusiam V.Meidui alkoholio butelį kaip dovaną.

Gal būt, STT nuomone, tai kompromituoja V.Meidų, tačiau STT pastangos „užverbuoti“ Panevėžio apygardos teismo pirmininką buvo nesėkmingos – šis atsisakė padėti, pasakęs, kad kiekviena STT byla bus nagrinėjama atskirai. Lobistas A.Romanovskis, paleistas iš kalėjimo, papasakojo, kad STT jam siūlė rinktis – arba liudyti prieš V.Matuzą, kad jis neva davė kyšį, ir tada A.Romanovskis iš karto bus paleistas, arba sėsti į kalėjimą. A.Romanovskis atsisakė melagingai liudyti ir iš karto po apklausos buvo nugabentas į areštinę.

Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Meidus atsakė į LL klausimus:
- Ką manote apie ‚Lietuvos ryto“ straipsnį, kuriame teigiama, kad STT prievartauja teisėjus priiminėti neteisėtus sprendimus? Girdėjau, kad ir jus STT bandė paspausti?
- Kas jums tai sakė?
- Negaliu jo įvardinti.
- Ne, neturiu jokių priežasčių taip teigti. Gal turite omenyje tą atvejį, kai buvo daug komentarų dėl vienos mano nutarties?
- Aš turiu omenyje V.Matuzo ir A.Romanovskio istorijas.
- Ta situacija, berods, aprašyta „Panevėžio ryte“. Ne, jokio spaudimo ar prievartos nebuvo, jeigu jūs apie tai galvojate. Niekas mūsų nespaudžia.
- Žodžiu, visi teismai nepriklausomi ir dirba savarankiškai?
- Absoliučiai taip.
- Sunku tuo patikėti.
- Jūsų valia, tikėti ar ne.
- Žinoma, tačiau kalba apie tai, kad STT labai spaudė teismą pratęsti A.Romanovskio suėmimą, o Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad jis buvo sulaikytas neteisėtai?
- Ne sulaikymas neteisėtas, o buvo panaikinta nutartis, kuria buvo pratęstas jo suėmimas. Buvo dvi nutartys. Pagal vieną, jeigu neklystu, buvo skirta suėmimas 15 parų, ir tą dalyką aš žiūrėjau. Ir buvau aprašytas dėl to, kad nutartyje atkreipiau dėmesį į jo sudėtingą sveikatos būklę, ir kad aš tai įvertinau. Po to buvo dar kartą kreiptasi į teismą, ir jo sulaikymas buvo pratęstas dar 8 paroms. Ir kadangi aš atostogavau, kitas teisėjas panaikino šią nutartį.
- Taip, tačiau jūs panaikinote tą STT prašymą?
- Ne aš, o Panevėžio apygardos teismas.
- Būtent, ir kad STT tai buvo labai netikėta?
- Galbūt, STT galėtų tai pakomentuoti, nes ar tai jiems tikėta, ar ne, jiems geriau žinoti.
- Ar niekada nesate girdėję, kad STT laužtų teisėjus priimti jiems parankius sprendimus?
- Žinote, aš daug ko gyvenime esu girdėjęs, bet tie dalykai ne laikraščiams. Per mano gyvenimo praktiką tų girdėjimų buvo labai ir labai daug.
- Tačiau ar tai bendra praktika, kad spec. tarnybos naudoja šantažą teismų atžvilgiu?
- Aš tokių pavyzdžių neturiu.
- O „Lietuvos ryto“ straipsnis?
- Tą istoriją aš esu girdėjęs, tačiau tai tik viena nuomonė, kuri buvo pateikta ir aš nežinau visų interpretacijų. Jokiu kampu nesu prisilietęs prie tos bylos. Yra dalykų, kurie gali būti įtartini, tačiau tai atskiro pokalbio tema.

„Lietuvos ryte“ buvo konkreti STT veiklos istorija

Rugpjūčio 27 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas straipsnis, akivaizdžiai įrodantis, kad STT naudoja šantažą teisėjams gąsdinti.
Šiame straipsnyje rašoma: „Generalinė prokuratūra neseniai gavo septynerių metų senumo informaciją apie Panevėžio apylinkės teismo teisėjo Arūno Nevardauskio, Panevėžio apygardos prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų ryšius. Šioje medžiagoje teigiama, jog tuomečiam Panevėžio apylinkės teismo pirmininkui A.Nevardauskiui STT agentai specialiai neiškėlė baudžiamosios bylos, o vėliau iš jo reikalavo, kad būtų priimti neteisėti sprendimai.
Prokurorai šiuo metu sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo A.Nevardauskio, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Audriaus Leonavičiaus ir buvusio STT Panevėžio apygardos vadovo Povilo Urbšio atžvilgiu.

Prašė nebausti pažįstamo

Ši istorija prasidėjo 2005 metais. Tada STT pareigūnai slapta klausėsi tuomečio Panevėžio rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo Deimanto Simanavičiaus pokalbių.
Agentams pavyko užfiksuoti ir šio pareigūno pokalbius su A.Nevardauskiu.
Kartą teisėjas paskambino policininkui ir paprašė neskubėti bausti savo gero pažįstamo – žinomo verslininko Alvydo Krikščiūno, kuris važiuodamas automobiliu stipriai viršijo greitį.
D.Simanavičius pažadėjo susisiekti su teismo pirmininku, kai gaus dokumentus apie pažeidimą. Po to A.Nevardauskis dar keletą kartų skambino policijos pareigūnui ir vis klausė, ar gauti dokumentai. Tarėsi, kaip pagelbėti
Po kelių dienų D.Simanavičius pranešė, kad pažeidėjo dokumentai gauti, ir pasiguodė, jog bus labai sunku verslininką visiškai išsukti nuo atsakomybės. Policininkas papasakojo, kad A.Krikščiūnas daugiau kaip 70 kilometrų per valandą viršijo leistiną greitį, tais pačiais metais buvo baustas už panašų pažeidimą, be to, sulaikytas neigė savo kaltę. Abu vyrai ėmė svarstyti, kaip padaryti, kad verslininkui būtų paskirta minimali bausmė, ir sutarė, jog jis turi parašyti graudų raštą, kad labai gailisi dėl pažeidimo, kad jo finansinė situacija bloga. Teismo pirmininkas pasižadėjo apie tai, ką daryti, pranešti verslininkui.

Paskyrė simbolinę baudą

Nors verslininkui už tokį pakartotinį greičio viršijimą grėsė 1500 litų bauda ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas, praėjus kelioms dienoms po šio pareigūnų pokalbio D.Simanavičius nutarė nubausti pažeidėją 150 litų bauda. Šį sprendimą sankcionavo ir teisėjas A.Nevardauskis. Jau po to, kai buvo paskirta bauda, D.Simanavičius pats paskambino A.Krikščiūnui ir pranešė, kad jis su A.Nevardauskiu šiaip ne taip padarė viską, ką galėjo, kad liktų tik 150 litų bauda, ir apgailestavo, jog nepavyko nutraukti bylos. Verslininkas padėkojo už pagalbą ir pažadėjo, kad jo įmonė nemokamai atnaujins policininko mirusių senelių paminklą ir pastatys tvorelę kapinėse.

Tarpininkas tapo liudytoju

Netrukus po šio pokalbio STT agentai sulaikė D.Simanavičių. Jis buvo apkaltintas, kad išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą sąmoningai, neįvertinęs visų aplinkybių, priėmė verslininkui naudingą sprendimą. Vėliau už šį ir kitus nusikaltimus buvęs Panevėžio policijos pareigūnas buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimu. Dėl savo pažįstamo tarpininkavęs teisėjas A.Nevardauskis tapo liudytoju. Nors su minėta byla susipažinę teisininkai tvirtino, kad baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patrauktas ir teisėjas, jo ginti stojo tuometis STT Panevėžio apygardos vadovas P.Urbšys.

Prokuroras gavo per nagus

Dėl tokios P.Urbšio pozicijos tuometis Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gintaras Malčiauskas parašė tarnybinį raštą generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui. Nors prokuroras bandė iškelti baudžiamąją bylą įtakingam teisėjui, kuris tuo metu buvo ir Teismų tarybos narys, neoficialiai jam buvo nurodyta nesikišti. Jau po metų pačiam G.Malčiauskui buvo iškelta baudžiamoji byla. Ikiteisminį tyrimą pradėję STT Panevėžio apygardos pareigūnai prokurorą apkaltino panašiais veiksmais, kokius galimai darė ir teisėjas A.Nevardauskis, – prašė sau pavaldaus prokuroro vienam įtariamajam nesiūlyti kardomosios priemonės suėmimo.

Po apklausos – prašymas

Šiuo metu Generalinės prokuratūros nagrinėjamoje medžiagoje teigiama, kad kiti Panevėžio prokurorai ir STT agentai sėkmingai pasinaudojo teisėju A.Nevardauskiu, kuriam baudžiamoji byla taip ir nebuvo iškelta. 2008 metais per D.Simanavičiaus teismą kaip liudytoją iškviestą A.Nevardauskį apklausė Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras A.Leonavičius. Jau po dviejų mėnesių tas pats prokuroras kreipėsi į šį teisėją, kad būtų duotas leidimas slapta sekti žinomą Rokiškio advokatą Albertą Kučinską, kurį STT agentai įtarinėjo savo klientų naudai bandžius papirkti Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorę. A.Leonavičius teisėjui pateikė tik prašymą – be jokių įstatymų numatytų privalomų įrodymų apie galimai daromą nusikaltimą. A.Nevardauskis prašymą nedelsdamas patenkino, net nepareikalavęs, kad bent formaliai būtų papildomai pateikta kokių nors dokumentų.

Į įstatymus numojo ranka

Nors įstatymai kategoriškai draudžia atlikti bet kokius operatyvinius veiksmus prieš advokatą, kol jam nepareikšti įtarimai, teisėjas savo nutartimi leido slapta sekti A.Kučinską, stebėti jo gyvenamąją ir darbo vietas, kavines, kur jis lankosi, slapta filmuoti ir įrašinėti pokalbius, daryti slaptas apklausas. Maža to, A.Nevardauskis visus šiuos operatyvinius veiksmus leido atlikti ne tik STT agentams, bet ir kitoje byloje įtariamiems advokato A.Kučinsko klientams. Gavę teisėjo leidimą ir pasinaudoję duomenimis, kurie sudaro advokato ir kliento paslaptį, vėliau prokurorai pateikė įtarimus ir kaltinimus advokatui A.Kučinskui ir Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorei Vilmai Grabauskaitei. Pažeidinėti Advokatūros įstatymą ėmėsi ir kiti Panevėžio apylinkės teismo teisėjai. Ypač išgarsėjo atvejis, kai 2009 metais šio teismo teisėjas Artūras Ridikas STT agentams leido daryti kratą advokato Andrejaus Vavilovo kontoroje, nors jam dar nebuvo pareikšti įtarimai.
Kilus skandalui dėl pažeisto įstatymo kolegą ypač aktyviai ėmėsi ginti A.Nevardauskis. Pats teisėjas A.Nevardauskis „Lietuvos rytui” kategoriškai neigė, kad STT pareigūnai kada nors jį šantažavo ar prašė priimti neteisėtus sprendimus: „Man jie niekada niekuo negrasino, jokio spaudimo iš jokių tarnybų darbuotojų nepatyriau.” Teisėjas tvirtino, kad ir iškėlus bylą jo bičiuliui D.Simanavičiui niekas – nei STT darbuotojai, nei prokurorai – nebuvo užsiminę apie galimybę patraukti baudžiamojon atsakomybėn. „Aš tikrai kalbėjau su D.Simanavičiumi dėl A.Krikščiūno pažeidimo, visų aplinkybių po tiek metų prisiminti negaliu. Tačiau esu visiškai įsitikinęs, kad byloje, kurioje D.Simanavičius buvo nuteistas, negalėjo būti nustatyta jokių aplinkybių dėl mano darytos įtakos”, – kalbėjo A.Nevardauskis.

Masinis valymas buvo atliktas Kaune

Šių metų vasario mėnesį prezidentės D.Grybauskaitės sprendimu iš pareigų buvo atleisti keturi Kauno teisėjai. Teisėjo mantijos neteko Kauno apylinkės teismo teisėjai V.Račiūnienė, G.Varanavičius, R.Bučma ir Kauno apygardos administracinio teismo laikinasis vadovas K.Gudynas. Šie teisėjai buvo atleisti po to, kai STT pateikė garso ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip teisėjai vieni kitų prašo jų pažįstamiems asmenims už administracinius pažeidimus skirti mažesnes baudas. Buvo atvejų, kai savo kolegos paprašytas teisėjas pažeidėjui vietoj 3 tūkstančių litų skyrė 1000 litų baudą. Teigiama, kad STT ir kitos specialiosios tarnybos turi surinkusios panašios kompromituojančios informacijos dar apie keliolika teisėjų, tačiau informacija apie juos šalies vadovams ir Teisėjų tarybai pateikiama dozuotai. Beveik visos specialiosios tarnybos daugelyje teismų turi vadinamuosius savus teisėjus, kurie gali priimti ir abejotinus sprendimus. Paprastai paviešinami tie nusižengę teisėjai, kurie nesutinka pasiduoti specialiųjų tarnybų spaudimui.

Žurnalistas Bronius Matelis, kuris priskiriamas prie Urbšio grupuotės, vakar per portalą www.panskliautas.lt įvardino, kad P.Urbšiui kaltinimus metė jau nuteistas ir kitose bylose dar teisiamas skandalingasis rokiškėnas advokatas A.Kučinskas.
Link Panevėžio slenka juodi debesys
Generalinė prokuratūra gavo Rokiškyje dirbančio advokato Alberto Kučinsko prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininko Povilo Urbšio ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Audriaus Leonavičiaus veiksmų.
Šie du asmenys advokato yra kaltinami prieš keletą metų aplaidžiai dirbę, todėl baudžiamosios atsakomybės vienoje policijos pareigūno kyšininkavimo byloje išvengė tuometis Panevėžio apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Nevardauskis.
Advokatas pokalbyje su „Panevėžio ryto“ žurnalistu net mįslingai užsiminė: „Link Panevėžio jau juda dideli dalykai.“

Kaltintojas pats yra teisiamas

Advokato mesti kaltinimai labai rimti. Juo labiau, kad visuomenė iki šiol nieko nebuvo girdėjusi apie tai, jog žinomas Panevėžio teisėjas buvo kada nors įsipainiojęs į nemalonią situaciją ir iš jos išlipo nesusitepęs mantijos.
Dar įdomiau tai, kad šio skundo autorius advokatas A.Kučinskas – neeilinė asmenybė. Šis veikėjas yra įkliuvęs į STT tinklus, buvo teisiamas įvairiose bylose. Teismas jam skyrė realaus laisvės atėmimo bausmę, tačiau šis nuosprendis yra apskųstas. Dar yra šiam veikėjui iškeltų bylų, kurios neperduotos teismui.

Byloje sušmėžavo ir žinomo teisėjo pavardė

2005-aisiais Panevėžyje už kyšininkavimą buvo sulaikytas tuometis Panevėžio rajono policijos kelių eismo priežiūros skyriaus vadovas Deimantas Simanavičius. Šis pareigūnas padėjo vienam verslininkui išvengti atsakomybės dėl eismo taisyklių pažeidimo, o už tai verslininkas pagamino jo artimo žmogaus kapui paminklą.
Atliekant operatyvinius veiksmus, STT agentai fiksavo pokalbius, iš kurių buvo galima spėti, jog pareigūno ir verslininko susitikimui ir neteisėtam jų sandėriui galėjo tarpininkauti tuometis Panevėžio apylinkės teismo pirmininkas A.Nevardauskis. Jis neva prašęs netaikyti pačios griežčiausios bausmės, nes verslininko šeima tvarkinga, piktybiškai eismo taisyklių nepažeidinėja.
Tyrimą vykdė STT Panevėžio valdybos, kurios viršininku buvo P.Urbšys, agentai, o jų veiksmus kontroliavo Panevėžio apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A.Leonavičius.
A.Nevardauskis galėjo tik paprašyti netaikyti verslininkui pačios griežčiausios bausmės, tačiau įstatymo tokiu prašymu jis neperžengė, vėlesniuose sandėriuose jis nedalyvavo ir apie jokius kyšius net nebuvo girdėjęs.

Jokių kaltės įrodymų prokurorai nerado

Tačiau prokurorui G.Malčiauskui to nebuvo gana, ir jis su visa surinkta medžiaga nuvyko pasitarti į Generalinę prokuratūrą. Šios vadovai irgi išsakė nuomonę, kad A.Nevardauskio kaltės neįžvelgia.
Grįžęs G.Malčiauskas ar bylą tiesiogiai prižiūrėjęs prokuroras G.Leonavičius nenurodė jokių trūkumų byloje, nedavė ir jokių papildomų pavedimų STT agentams. Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo A.Nevardauskio atžvilgiu, o surinktą medžiagą padėjo į archyvą.
Vėliau pats G.Malčiauskas įkliuvo STT agentams ir buvo nuteistas bei išmestas ir darbo prokuratūroje.
A.Nevardauskio kadencija Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pareigose baigėsi, jis šiuo metu tame pačiame teisme dirba teisėju.

Kodėl ši istorija archyve dūlėjo 7 metus?

Tačiau neduoda ramybės klausimas, kodėl būtent dabar ir būtent advokatas A.Kučinskas ištraukė iš archyvo šią istoriją, apie kurią galėjo žinoti tik keli asmenys STT, prokuratūroje ir galbūt dar teisme?
Kodėl advokatas skundą nusiuntė ne tik Generalinei prokuratūrai, bet ir į Prezidentūrą bei Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.
Galop kodėl skunde A.Kučinskas paminėjo tik du neva kaltus asmenis – P.Urbšį ir prokurorą A.Leonavičių? Kodėl nepaminėtas asmeniškai A.Nevardauskį apklausęs G.Malčiauskas ir ikiteisminio tyrimo nepradėti rekomendavę Generalinės prokuratūros vadovai?

Advokatas Panevėžiui pažėrė baisių prognozių

Teisininku dirbantis A.Kučinskas pokalbio pradžioje paslaptingai užsiminė apie grėsmingai prie Panevėžio artėjančius įvykius. Kokie tie įvykiai, advokatas neatskleidė.
Rokiškėnas neneigė parašęs pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką. Paklaustas, kokiu būdu jis susijęs su D.Simanavičiaus byla, A.Kučinskas atsakė, jog viskas taip susiję, kad galima būtų knygą rašyti ir filmą statyti.
Ką jis turėjo omenyje, konkrečiau nepaaiškino.
„Aš visada ginuosi, o kai giniesi, ieškai informacijos, kuri tau padėtų. Jei teisėjas yra „parištas“ STT, tai ji gaus, ką tik panorės“, – dėstė A.Kučinskas.
Teisininkas patikslino, kad omenyje turi Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėją A.Nevardauskį, kuris esą yra priėmęs neteisėtus sprendimus ir jo byloje.
Pasak A.Kučinsko, jis gali surasti žmonių, kurie patvirtintų, kaip elgiasi specialieji agentai. Esą žmonės yra net kankinami. Konkrečiau apie kankinimus kalbėti telefonu jis atsisakė.

Apie G.Malčiauską – pačios geriausios nuomonės

„Jei rimtai norite parašyti, atvykite į Rokiškį su dviem kastuvais ir maišais, tada pasakysiu, kaip STT dirba“, – paslaptingai kalbėjo rokiškėnas.
Kaip pavyzdį, kad specialieji agentai daro poveikį žmonėms, A.Kučinskas paminėjo seimūną Vitą Matuzą ir su jo byla susijusį lobistą.
A.Kučinskas pabrėžė, jog buvęs Panevėžio apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras G.Malčiauskas, kuris už piktnaudžiavimą tarnyba nuteistas pinigine bauda, gali būti minimas tik iš geros pusės. Esą jis atlikęs viską, kas priklauso prokurorui.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras A.Leonavičius neva nepadarė iki galo, ko reikėjo.
Į klausimą, iš kur visa tai sužinojo, A.Kučinskas sakė, jog yra advokatas ir turi teisę teisėtomis priemonėmis rinkti informaciją ginantis nuo kaltinimų.
„STT poveikį daro. Tai sako Matuzas ir lobistas, visur ir aš sakiau“, – sakė A.Kučinskas.
Kiek laiko praleidęs už grotų, rokiškėnas kalbėti atsisakė ir pamokė žurnalistą, kaip reikia rašyti straipsnius.

Prokuroras savo darbą atliko tinkamai

Įvertinti A.Kučinsko išdėstytų minčių prokuroras A.Leonavičius nesiryžo. Jo niekas nei apklausė, tik iš rokiškėno išgirdo, kad yra parašęs skundą.
Apie tai A.Kučinskas užsiminė praėjusios savaitės viduryje, kai Panevėžio miesto apylinkės teisme vyko nagrinėjimas dėl termino pratęsimo kitoje jam iškeltoje byloje.
Rokiškėnas nuo posėdžio bandė nušalinti A.Leonavičių, tačiau teismas jo prašymo nepalaikė. Ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas.
A.Leonavičius sakė, kad ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo organizavimo Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius pradėjo dar 2009 metų pabaigoje.
Tyrimo terminai artėjo į pabaigą, todėl prokurorai suskato jį pratęsti. Su pareiškimu jie į teismą kreipėsi prieš dvi savaites, o po kelių dienų A.Kučinskas irgi parašė skundą.
„Galiu tik daryti prielaidą, jog sužinojęs, kad vietoje atostogaujančio prokuroro eisiu aš, rokiškėnas ir surašė šį pareiškimą“, – svarstė A.Leonavičius.
Prokuroras stebėjosi, jog po įvykio praėjus 7 metams jį staiga kažkas ėmė ir prisiminė. Pasak jo, savo pareigas jis atliko tinkamai.
A.Leonavičiui susidarė įspūdis, jog A.Kučinskas skundžia ir šalina visus, kurie prisiliečia prie jo tyrimo.
Teisėjui A.Nevardauskiui juoką kėlė rokiškėno mintis, kad už neva nuslėptą informaciją STT pareigūnai galėjo jį „už pavadžio“ vedžioti, o jis turėjęs jų nurodymus vykdyti.
Teisėjas sakė, jog viskas šioje 7 metų senumo istorijoje ir net pokalbių išklotinės buvo fiksuota. Visa tai buvo pateikta prokurorams.
Teisėjo manymu, tai rokiškėno pasirinktas gynybos būdas.

Buvęs pareigūnas savo kaltės neįžvelgia

„Iš to, kokie faktai šioje istorijoje nutylėti, o kokie paviešinti, aš darau išvadą, kad pradėjo vienytis anoje (teisiamųjų ir nuteistųjų) pusėje, kažkada STT persekioti asmenys. Galima ir šių asmenų laikina sąjunga su kai kuriais politikais. Juk ar būtina buvo šį skundą siųsti vyriausybės vadovui, kuris tokių bylų juk netiria?“ – svarsto P.Urbšys.
Pašnekovas mano, kad advokato prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo veiksmų atspindi tai, kad oponentai labai nenorėtų, jog jis patektų į Seimą, todėl ir paskelbė šmeižto kampanijos pradžią.
Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas P.Urbšys savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą iškėlė toje pačioje rinkimų apygardoje, kurioje balotiruojasi net du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai – Vitas Matuzas ir Vitalijus Satkevičius.
„G.Malčiauskas pasiėmė visą medžiagą ir pats sprendė, ką su ja daryti. Jis galėjo prirašyti mūsų agentams šūsnį nurodymų, pateikti trūkumus ir pareikalauti toliau ieškoti A.Nevardauskio kaltės įrodymų.
Tačiau G.Malčiauskas tų veiksmų nesiėmė, o dabar štai, jo net pavardė skunde nebuvo paminėta“, – sakė P.Urbšys.
Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas ne kartą buvo prašęs teisėjo A.Nevardauskio sankcijos atlikti vienus ar kitokius veiksmus rezonansinėse bylose ir nė karto nenusivylė, nes informaciją šis teisėjas saugoti moka.
Dėl A.Nevardauskio vaidmens policininko byloje P.Urbšys irgi ramus, nes visą medžiagą tikrino tiek Panevėžio, tiek Vilniaus prokurorai. Tai jie vertino ir sprendė, tai prokurorai nerado jokios kaltės.

A.Kučinskui patinka rašyti skundus

A.Kučinskas yra du kartus teistas, tačiau įsiteisėjęs tik vienas nuosprendis.
Jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Šis nuosprendis buvo apskųstas Aukščiausiajam teismui, tačiau liko galioti.
Apeliaciniame teisme dar nagrinėjamas skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo už piktnaudžiavimą ir kitų nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas A.Kučinskas.
Dar viena baudžiamoji byla dėl poveikio liudininkui nagrinėjama teisme.
Panevėžio apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo organizavimo. Vilniaus miesto apylinkės prokurorai atlieka tyrimą dėl nepagarbos teismui.
A.Kučinskas yra surašęs daugybę skundų įvairioms valstybės institucijoms, žurnalistų etikos sargams yra apskundęs nemažai žiniasklaidos priemonių, kurios esą neteisingai rašo apie jam iškeltas bylas.

http://www.laisvaslaikrastis.lt

Komentuokite