Panevėžio gimtadienį šventėme ir stadione, ir bendruomenių apsuptyje


Trys nuostabios ir gražius įspūdžius, įdomius susitikimus dovanojusios dienos. Panevėžio gimtadienis man visada – laukiama šventė, kurios stengiuosi nepraleisti. Daug metų pačiam kaip merui teko rūpintis miesto gimtadienio švenčių organizavimu. Artėjant eiliniam miesto gimtadieniui, visuomet prisimenu 500 – ąjį! Tai buvo nuostabi šventė, tikras gimtadienis! Nepamiršau prieš šventę kildavusio jaudulio – kad tik viskas būtų gerai, kad žmonėms patiktų, kad visiems dovanotų gerą nuotaiką. Na, jaudulio netrūko ir prieš šią šventę. Panevėžio gimtadienio koncerte dalyvavo sūnus Vytautas. Nors jis yra dainavęs ir didesnėms auditorijoms, rūpėjo – kaip jo muziką priims Vytauto gimtinės žmonės. Buvau sužavėtas panevėžiečių nuoširdumu. Ir Vytautas, ir Valerija Iljinaitė, ir Leonas Somovas su Jazzu sulaukė didžiulio palaikymo, gausybės plojimų. O ir buvo už ką. Mes, žiūrovai, pajutome, kad scenoje yra žmonės, kurie mums dovanoja ne tik savo talentą, bet skleidžia žodžiais nenusakomą bendrystės jausmą. Šoko ir dainavo visi. Nesinorėjo skirstytis.
Kvietimų apsilankyti, pabūti, miesto šventę minėti kartu, sulaukiau išties daug, tad stengiausi spėti visur. Štai, sekmadienį jau nuo pat ryto su miesto gimtadieniu sveikinau Panevėžio apskrities futbolo pirmenybių dalyvius. Kol kas jose lyderiauja biržiečiai, bet esu nepataisomas Panevėžio fanas, tad viliuosi, kad mūsų miesto futbolininkai dar turi laiko lyderius pasivyti ir juos pralenkti. Sportininkai gyvena nuo turnyro iki turnyno ir jau dabar visi laukia 14-ojo mano vardo prieškalėdinio mažojo futbolo turnyro. Pastebėjau, kad futbolininkai šiek tiek nerimauja – ar vyks turnyras šiais metais. O jis vyko visada: buvau meru, Seimo nariu ar tiesiog panevėžiečiu Vitu Matuzu, tad vyks – bet kokiu oru, kaip sako ekstremalai.
Iš stadiono išskubėjau į šv.Petro ir Povilo bažnyčią, kur buvo laikomos mišios už Senamiestiečių bendruomenę, kurios narys esu ir pats. Bendruomenė turi gilias tradicijas ir yra pavyzdys kaip reikia saugoti ir puoselėti mūsų miesto paveldą, istoriją, kultūrinį palikimą. Po šv.mišių rinkomės į Senamiesčio bendruomenės šventę. Jų šventės visada ypatingos. Kodėl? Todėl, kad nėra kičo, dirbtinumo. Daroma sau. Kad visiems būtų smagu. Vieni arbatos išvirė, kiti – pyragą iškepė, susėdome visi, uždainavome, pasikalbėjome. Senamiesčio bendruomenė unikali tuo, kad joje natūraliai susipina kartų bendrystė.Smagu, kad ir šį kartą atvyko panevėžiečių klubo Vilniuje nariai su puikia menine programa.
Ir jaunas, ir senas laiko save atsakingu už senosios mūsų Senamiesčio gatvės ir jos istorijos išsaugojimą. Ilgiausių metų,Senamiestiečiai! Sėkmės ir klestėjimo mūsų mylimam Panevėžiui!

Komentuokite