Kalėdinės savaitės naujienų TOP5

Biudžetas

SEIMAS PATVIRTINO KITŲ METŲ NACIONALINĮ BIUDŽETĄ

Seimas patvirtino kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetą,  neviršijantį  3 proc.  bendro vidaus produkto (BVP) deficito. Atkurtos senatvės ir invalidumo pensijos. Įvestas prabangaus nekilnojamojo turto mokestis. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius: „Mes siekėme, kad kitų metų biudžeto deficitas būtų mažesnis nei 3 procentai ir galėtume įvykdyti vieną iš pagrindinių socialinių įsipareigojimų  –  nuo  kitų metų  100  procentų atstatyti sumažintas pensijas. Biudžetas taupus, nepopulistinis, atsakingas ir  tai mums  leidžia  kitus metus  – kurie gali būti ekonomine, finansine ir tarptautinių rinkų  prasme  pakankamai  sudėtingi  –  pasitikti  žymiai ramiau.“

Lietuvos Respublikos Prezidentė  Dalia Grybauskaitė:  „Seimui  užteko  politinės  valios  priimti  kitų  metų biudžetą ir užtikrinti šalies stabilumą. Tai sustiprins Lietuvos pozicijas tarptautinėse rinkose ir sudarys galimybes tęsti svarbiausius valstybės projektus. Biudžetas numato tolesnes  griežtas  taupymo  priemones, kurios yra būtinos šioje ekonominėje situacijoje. Tačiau atsižvelgia į sunkiausiai besiverčiančių šalies gyventojų padėtį.“

Keletas faktų

Dėl pablogėjusios makroekonominės padėties euro zonoje ir pasaulyje, Finansų ministerija buvo priversta sumažinti kitų metų augimo prognozes beveik dvigubai  – nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc. Vyriausybei skubiai teko ieškoti beveik 1 mlrd. litų biudžete atsivėrusį deficitą.

Vyriausybei patobulinus pajamų ir išlaidų planą, valstybės biudžeto pajamos (su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis), planuojama, kitąmet bus 25,055 mlrd.  litų, o  išlaidos  – 25,774 mlrd. litų, o be ES ir kitų užsienio šalių finansinės paramos – atitinkamai 17,924 mlrd. ir 18,643 mlrd. litų išlaidos.

Priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nuo 2012 m. sausio 1 d.:

100 proc. atkuriamos senatvės ir invalidumo pensijos;

Įvedamas  prabangaus nekilnojamojo turto (NT) mokestis  valstybės  biudžetą  papildysiantis  apie 17 mln. litų;

Valstybės sektoriaus išlaidos mažės 4 proc. Bus sutaupyta apie 600 mln. litų;

50 mln. litų padidės valstybės įmonių dividendai;

Mažės lėšos Kelių fondui ir valstybės investicijų programai – po 30 mln. Lt;

0.5 (iki 1,5) proc. metams sumažės pervedimai į privačius pensijų fondus;

Padidinti mokesčiai išgaunamiems gamtos ištekliams. Planuojama surinkti 25 mln. Lt daugiau lėšų;

Karpomos išlaidos „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fonduose. Ketinama sutaupyti 150 mln. litų.

Energetika

ĮTVIRTINTOS PAGRINDINĖS VISAGINO AE KONCESIJOS SUTARTIES SĄLYGOS

Vyriausybės rūmuose pasirašytas susitarimas dėl esminių Visagino AE Koncesijos sutarties sąlygų. Susitarimą  pasirašė Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas, energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas ir strateginio investuotojo kompanijos „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu.

Šis susitarimas yra Koncesijos sutarties turinį ir jos sudedamąsias dalis nustatantis dokumentas. Susitarimas taip pat apibrėžia pagrindinius principus, pagal kuriuos kartu su regioniniais partneriais bus baigiama rengti Koncesijos sutartis. Koncesijos sutartis bus teikiama tvirtinti Seimui pavasario sesijoje. Ši sutartis bus vieša. Energetikos viceministras Ž. Vaičiūnas:  „Šiandien mes  fiksuojame  pusmečio  intensyvių derybų  rezultatus. Tai yra tarpinis finišas. Sutarta dėl esminių Koncesijos sutarties principų ir nuostatų“.

„Hitachi“ viceprezidentas M. Hanyu: „Mes  labai džiaugiamės šiandien pasirašytu susitarimu dėl pagrindinių Koncesijos sutarties nuostatų. Suprantame Visagino  atominės  elektrinės  projekto  svarbą,  todėl  dėsime  visas pastangas, kad Koncesijos sutartis būtų parengta sutartu laiku”.

Keletas faktų

Regioninis Visagino AE projektas ekspertų vertinamas kaip vienas labiausiai pažengusių naujų atominių elektrinių projektų Europoje.

Strateginiu investuotoju pasirinkus  „Hitachi“  bendrovę,  Visagine  ketinama  statyti  pažangiojo  verdančio vandens reaktorių (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR).

Energetika

PASIRAŠYTA PIRMOJI SUTARTIS  DĖL DUJŲ TIEKIMO IŠ BŪSIMO TERMINALO

AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Lietuvos energija” pasirašė preliminarią sutartį, kuri tapo pirmuoju žingsniu tariantis dėl dujų pirkimo iš būsimojo suskystintųjų dujų terminalo apimčių ir sąlygų.  Projektą  įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ sieks, kad terminalo pajėgumas leistų užtikrinti visą „Lietuvos energijai“ reikalingą dujų kiekį. Galutinę sutartį numatoma pasirašyti iki 2012 metų gruodžio 31 dienos. „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis:  „Gavome  labai  aiškią  žinutę,  kad  pagrindiniai energetikos rinkos žaidėjai suvokia terminalo reikšmę sukuriant alternatyvų dujų tiekimo šaltinį ir panaikinant priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų šaltinio. Panašias sutartis sieksime pasirašyti ir su kitais stambiausiais gamtinių dujų vartotojais.“

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas:  „Būsimasis  terminalas  yra  itin  svarbi  dujų rinkos infrastruktūros dalis, padėsianti užtikrinti šalies nepriklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo. Be to, jis taps ir papildomų galimybių bei palankesnės kainos dujų pirkėjams garantu. Mes labai teigiamai vertiname terminalo perspektyvas, todėl norėjome iš anksto sutarti dėl bendradarbiavimo principų.“

Keletas faktų

Pagrindinėje sutartyje šalys patikslins dujų kiekį, tiekimo sąlygas, kainos nustatymo principus, atsakomybių paskirstymą.

Suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti iki 2014 metų pabaigos.

AB „Klaipėdos nafta“ šiuo metu derasi su trimis užsienio bendrovėmis, norinčiomis pastatyti SGD

terminalui skirtą laivą. Galutinius pasiūlymus tikimasi gauti sausio viduryje.

Finansai

IŠSPRĘSTOS SAVIVALDYBIŲ PROBLEMOS DĖL „SNORO“

Vyriausybė pritarė Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir taip išsprendė savivaldybių, turėjusių sąskaitas bankrutavusiame „Snoro“ banke, disponavimo  lėšomis klausimus. Priimtas pakeitimas leis laiku išmokėti atlyginimus pedagogams, darželių  auklėtojams,  socialiniams,  kultūros  ir  kitiems  biudžetinių įstaigų darbuotojams. Taip pat bus sudarytos galimybės laiku gauti socialinės paramos išmokas ir kompensacijas mažas pajamas gaunantiems asmenims, atsiskaitant su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Iki šiol savivaldybės iš valstybės biudžeto lėšų galėjo skolintis tik pagal poreikį laikinam pajamų trūkumui padengti, t. y. šiam tikslui pristigus savų lėšų, o pagal nustatytą limitą tiek iš nacionalinių, tiek užsienio bankų buvo galima imti trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas.“

Keletas faktų:

Pakeistas teisinis reguliavimas leidžia iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų suteikti savivaldybėms trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, kai dėl kredito įstaigų veiklos  apribojimo  ir/arba  jų  licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartos lėšų.

Sąskaitas bankrutavusiame banke turėjo daugelio savivaldybių biudžetinės įstaigos, tačiau net penkioms savivaldybėms į jas buvo vedamos ir valstybės biudžeto lėšos.

Energetika

VYRIAUSYBĖ AIŠKINASI SĄSKAITŲ UŽ ŠILDYMĄ PAGRĮSTUMĄ

Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis sukvietė Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovus aptarti Vilniaus mieto gyventojus pasiekusias dideles sąskaitas už šildymą.

Posėdžio metu atkreiptas dėmesys, kad tokia tendencija pastebima tik Vilniuje  – kituose didžiuosiuose šalies miestuose gyventojai gavo mažesnes sąskaitas nei praėjusių metų lapkritį.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius:  „Vilniaus miestas  šį  sezoną  išsiskiria  tuo,  kad,  lyginant  šių metų lapkričio mėnesį su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, nors temperatūros buvo visiškai beveik tokios pačios, Vilniaus mieste šilumos suvartojimas, t.y. kiek buvo patiekta ir sunaudota šilumos, lyginant šių metų lapkritį su praėjusių metų lapkričiu, Vilniaus mieste yra išaugęs nuo 14 iki 17 proc. O kaip skelbia spauda, net ir kai kuriuose taupiausiuose būstuose  šilumos suvartojimas yra išaugęs nuo 40 iki 50 proc. Tuo metu kituose miestuose, kitose savivaldybėse, pvz., Kaune, vėlgi  –  taupiausiuose  namuose,  vertinant  šilumos  suvartojimo skirtumus per metus, tas suvartojimas yra sumažėjęs, todėl Vilniaus miesto savivaldybės  vadovas  iš  tiesų  turėtų labai aiškiai suvokti savo atsakomybę, visos savivaldybės atsakomybę, ir ieškoti realių priežasčių, kodėl Vilniaus mieste šilumos vartotojai yra pastatyti į tokią tikrai juos diskriminuojančią situaciją, ir greitai imtis sprendimų visų vilniečių labui. Mes savo ruožtu iš tikrųjų darome visus veiksmus, kuriuos galime padaryti, tikrindami ir reikalaudami duomenų, bet dar sykį noriu priminti, kad tiesioginė atsakomybė, pats šilumos ūkio valdymas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ir Vilniaus miesto meras turi susitvarkyti su savo pareigom.“

Pasak Ministro Pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, „Vilniaus energijos“ aiškinimai, neva įmonė nuo lapkričio nebeatsako už namo vidaus šildymo sistemas, yra klaidinantys, kadangi šildymo sistemas toliau privalo prižiūrėti „Vilniaus energija“ arba jos samdyti subrangovai, jei namo gyventojai nepasirinko kitaip. Gyventojai iki 2012 m. liepos 1 d. turi apsispręsti, kam patikėti šilumos sistemų priežiūrą.

Keletas faktų:

Valstybinė energetikos inspekcija šiuo metu atlieka tyrimą dėl didesnio nei įprastai šildymo suvartojimo Vilniuje lapkričio mėnesį.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra pasirengusi pradėti tyrimą dėl galimai nesąžiningos komercinės veiklos.

Parengta pagal MPT Spaudos tarnybos informaciją.

Vienas komentaras apie “Kalėdinės savaitės naujienų TOP5”

  1. Šiaulių miestas 2012-ųjų metų Lietuvos biudžeto kontekste | Šiaulietis Aurimas Nausėda apie politiką, visuomenę, kultūrą Says:

    [...] Seimo narys Vidas Matuzas pateikė įdomius faktus apie 2012 metų biudžetą savo tinklalapyje čia [...]

Komentuokite