Savaitės naujienų TOP5


VYRIAUSYBĖ TOLIAU NUOSEKLIAI MAŽINA ŠEŠĖLĮ – NUO GEGUŽĖS KASOS APARATAI BUS PRIVALOMI VISIEMS

Šią savaitę žiniasklaidoje pasirodžius neteisingai informacijai apie neva numatytą pereinamąjį laikotarpį kasoms aparatams, Vyriausybė dar kartą pabrėžia, kad nuo gegužės 1-osios kasos aparatai bus privalomi visiems gyventojams, kurie prekiauja ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis. Kasos aparatai bus privalomi visiems dirbantiems ne lauko sąlygomis – kioskuose, automobilinėse parduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime nėra numatytas kasos aparatų naudojimo pereinamasis laikotarpis. Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija nekeičia nuostatų ir nenumato jo įsigaliojimo atidėjimo. Tačiau  Valstybinė mokesčių inspekcija gali atleisti nuo prievolės naudoti kasos aparatą, kai jo naudojimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba tai sukelia akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Bet kokiu atveju prekybininkas privalės pirkėjui išrašyti pinigų priėmimo kvitą arba kitą apskaitos dokumentą.

KELETAS FAKTŲ:

Įvesti kasos aparatus visose prekybos vietose  ir parengti taisykles buvo nuspręsta Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. priimtame nutarime.

Valstybinės mokesčių inspekcijos rengiamos taisyklės dėl konkrečių išimčių taikymo pateiktos derinimui.

Socialinė apsauga

PARENGTI PASIŪLYMAI, KAIP SPRĘSTI JAUNIMO NEDARBO PROBLEMAS

Šią savaitę Premjero A. Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė jaunimo nedarbo problemoms išnagrinėti pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl jaunimo nedarbo mažinimo.

Darbo grupės išvadose teigiama, kad didelis dėmesys turėtų būti skiriamas švietimo sistemos pasiūlos ir darbo rinkos poreikio subalansavimui bei lankstesniam darbo santykių reguliavimui, jaunimo darbo įgūdžių formavimui švietimo sistemoje, paramai jaunimui pradedančiam verslą, aktyvioms darbo rinkos priemonėms, valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimui didinant jaunimo užimtumą.

Pasak ministro Donato Jankausko, jaunam žmogui itin svarbi darbinė praktika. „Dabar praktiką, kurios metu ir mokosi, ir įgyja profesinių įgūdžių, jauni žmonės gali atlikti tik sudarydami trišales sutartis tarp darbdavio, mokymo įstaigos ir praktikanto. Tai nėra lankstu. Ypač dėl to nukenčia nesimokantys jaunuoliai. Todėl šiuo metu yra rengiami teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo praktinį mokymą pagal dvišales sutartis, projektai. Tokios sutartys tarp darbdavio bei jauno žmogaus sudarytų galimybes jaunuoliui įgyti praktinių profesinių įgūdžių, kurie vėliau labai pravestų tiek apsisprendžiant dėl būsimos karjeros, tiek ir ugdant konkrečiai specialybei reikalingus profesinius įgūdžius,“ – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Darbo grupės parengtose išvadose siūloma didžiąją dalį priemonių, skirtų jaunimo užimtumui skatinti, finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis.

KELETAS FAKTŲ:

Per 2011 m. įdarbinta 60 proc. darbo biržoje įregistruotų jaunų bedarbių.

Jaunimo (15-24 m.) nedarbas Lietuvoje  – 31,1 proc.  ES didžiausias jaunimo nedarbas yra Ispanijoje (49,6 proc.) ir Graikijoje (46,6 proc.).

ES šalys, kur jaunimo nedarbas yra didesnis nei 30-40 proc., iki balandžio vidurio Europos Komisijai turi pateikti Nacionalines reformų programas, kuriomis remiantis bus siūloma perskirstyti ES paramos lėšas.

Energetinis saugumas

LIETUVA SIEKIA VIENINGO ES BALSO KALBANTIS SU ENERGIJOS RESURSŲ TIEKĖJAIS

Lietuva ragina Europos Sąjungą aktyviau siekti bendros pozicijos bendraujant su trečiosiomis šalimis energetinio saugumo klausimais. Žingsnis link kalbėjimo vienu balsu buvo kovo 20 dieną Vilniuje Užsienio reikalų ir Energetikos ministerijų surengta tarptautinė konferencija ES išorės energetikos politikai aptarti.

Pabrėžta, kad būdama priklausoma nuo importuojamų energijos resursų ES turi plėtoti bendrą, į išorę nukreiptą energetikos politiką, kuri garantuotų saugų priėjimą prie energijos priimtinomis bei stabiliomis kainomis ir palaikytų mūsų konkurencingumą. Sektinu pavyzdžiu visai ES galėtų pasitarnauti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas energetinio saugumo srityje bei įgyvendinamas Baltijos energetikos jungčių planas.

KELETAS FAKTŲ:

ES išorės energetikos politika bus vienas iš svarbiausių prioritetų Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai 2013 metų antrą pusmetį.

Įgyvendinant Baltijos energetikos jungčių planą, vasario mėnesį pasirašyta sutartis dėl Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcijos, ruošiantis prijungti ją prie Lietuvą ir Švediją sujungsiančios elektros jungties „NordBalt“.

Šių metų kovo 20-21 dienomis Jungtinių Tautų atstovybėje Ženevoje buvo svarstomas Lietuvos skundas prieš Baltarusiją dėl šios veiksmų plėtojant atominės elektrinės projektą neatitikimo tarptautinei konvencijai. Europos Komisija taip pat atkreipė Minsko dėmesį dėl nebaigtų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

Finansai

SAVIVALDYBĖS SKATINAMOS SKOLINTIS ATSAKINGIAU

Vyriausybė nustatė tvarką, kaip iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos. Šiuo sprendimu siekiama paskatinti atsakingesnį savivaldybių požiūrį į skolinimąsi.

Nustatyta, kad savivaldybės mokės metines palūkanas už iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų suteiktas: trumpalaikes paskolas – ne mažesnes už valstybės skolinimosi kainą metines palūkanas; trumpalaikes arba ilgalaikes paskolas, kai dėl kreditų įstaigų veiklos apribojimo ar jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartos lėšų – 1 proc. metines palūkanas

Kadangi savivaldybės pačios priima sprendimus dėl savo lėšų valdymo, laikydamos viename banke pinigų sumas, viršijančias draudžiamą sumą (100 tūkst. eurų), jos pačios prisiima ir su tuo susijusią riziką. Tais atvejais, kai dėl kreditų įstaigų veiklos apribojimo ar jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir tai galimai sąlygotų atskirų savivaldybių nemokumą bei grandininės reakcijos riziką, joms teikiamoms paskoloms nutarta taikyti simbolinę 1 proc. palūkanų normą.

KELETAS FAKTŲ:

2011 m. bankrutavus bankui „Snoras“, susidarė situacija, kai savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to patiria sunkumų išmokėdamos atlyginimus pedagogams, darželių auklėtojams, socialiniams, kultūros ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.

Šuo metu savivaldybėms yra teikiamos tik trumpalaikės paskolos, kurios turi būti grąžinamos iki biudžetinių metų pabaigos, už jas  mokamos 1 procento metines palūkanas.

Švietimas

2012 METAIS TOLIAU MAŽĖJA PASKOLŲ STUDENTAMS PALŪKANOS

Šiais metais toliau mažėja valstybės remiamų paskolų palūkanų normos litais – maksimali galima bankų marža sumažinta nuo 2,5 iki 2,3 proc., o Vyriausybės užtikrinamas viešųjų finansų stabilumas įtakoja žemą VILIBOR dydį.

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko keturis bankus, kurie teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2012 metais. Komisija studentams siūlo platesnį kredito įstaigų pasirinkimą tikėdamasi, kad konkuruodami bankai dar pagerins savo dabartinius pasiūlymus. Su išsamia informacija apie siūlomas paskolų sąlygas bus galima susipažinti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje www.vsf.lt, kai tik bus pasirašytos sutartys su bankais – tą numatoma atlikti iki kovos pabaigos.

KELETAS FAKTŲ:

Paskolos studentams su valstybės garantija teikiamos nuo 2009 metų. Šiemet valstybė numato garantuoti iki 80 mln. litų

Šiais metais bankų pasiūlyta maksimali marža ir litais, ir eurais yra nuo 2,2 iki 2,3 proc.

Visas palūkanų dydis litais š.m. kovo 16 dienai buvo nuo 3,5 iki 3,6 proc., eurais – nuo 3,05 iki 3,15 proc.

Valstybinis studijų fondas kiekvieno paskolų teikimo laikotarpiu atrenka studentus, už kuriuos studijų laikotarpiu visiškai apmoka palūkanas bankams.

MPT Spaudos tarnyba

Vienas komentaras apie “Savaitės naujienų TOP5”

  1. Paskolos Says:

    Kaip studentas, džiaugiuose, kad mažėja studentiškų paskolų palūkanos. Belieka tikėtis, kad ateityje pasikeis ir paskolų grąžinimo sąlygos.

Komentuokite