Savaitės naujienų TOP5

Energetika

PREMJERAS: NAUJOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBOS LAIKOTARPIU BUS SUKURTA IKI 6 TŪKST. DARBO VIETŲ

Naujos jėgainės statybos laikotarpiu Visagino AE regione bus sukurta iki 6 tūkstančių darbo vietų, ir tai bus neabejotina nauda visam regionui, jo gyventojams bei vietiniam verslui, kalbėjo Premjeras Andrius Kubilius apsilankęs su vizitu Zarasų rajone.

Premjeras Andrius Kubilius: „Saugi ir aplinkos neteršianti Visagino atominė elektrinė pakeis sustabdytus Ignalinos AE reaktorius ir bus eksploatuojama ne mažiau kaip šešiasdešimt metų. Šiam projektui įgyvendinti bus reikalingi įvairių sričių specialistai ir verslo atstovų pagalba. Skaičiuojama, kad investicijos į regioninį Visagino AE projektą gali siekti iki 6 mlrd. litų. Praėjusiais metais atliktas vertinimas parodė, kad tinkamai pasirengęs vietinis verslas gali pretenduoti į darbus, kurių vertė iki 30 proc. visos AE projekto vertės, o tai yra apie 4 mlrd. litų“.
Pasak Premjero, didžioji dalis šių investicijų „bus įdarbinta“ būtent šiame regione. Ministro Pirmininko teigimu, nesuklystume pasakę, jog šitas regionas labiausiai laukia VAE investicijų, tai rodo ir 2011 m. lapkričio mėn. visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo duomenys – net 88 proc. Visagino miesto gyventojų ir 66 proc. Visagino AE regiono – Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybių – gyventojų pritaria naujos AE statybai. Teigiamą Visagino AE projekto naudą verslui mato 63 proc. apklaustų verslininkų ir įmonių vadovų.

KELETAS FAKTŲ:

Visagino AE tieks pigiausią elektrą lyginant su kitais elektros energijos šaltiniais.

Planuojama, kad Visagino atominė elektrinė elektrą pradės gaminti 2020–2022 m. Lietuvos investicija į VAE statybą sieks iki 6 mlrd. litų. Tokia suma per 3 metus sumokama už elektros bei dujų, reikalingų jai pagaminti, importą.

Visuomenės apklausos rodo, kad gyventojai palaiko branduolinės energetikos plėtrą – http://www.vae.lt/lt%20/pages/projekto_prielaidos

Pilietinė visuomenė

ŠĮ ŠEŠTADIENĮ LIETUVA SUSITELKS AKCIJOJE „DAROM 2012“

Šį šeštadienį visa Lietuva rinksis į visuotinę akciją „Darom 2012“. Joje tradiciškai dalyvaus ir Premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vadovas prie šios jau tradicija tapusios akcijos kviečia prisijungti visus šalies gyventojus.
Premjeras Andrius Kubilius: „Dalyvavimą šioje akcijoje vertinu kaip puikią mūsų žmonių pilietiškumo ir bendruomeniškumo išraišką. Kviečiu visus šalies žmones prisijungti prie šios akcijos, būti sąmoningais šalies piliečiais ir jausti atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename, ją tinkamai prižiūrėti ir puoselėti“.

KELETAS FAKTŲ:

Premjeras kartu su Ministro Pirmininko kancleriu Deividu Matulioniu bei gausiu Ministro Pirmininko tarnybos darbuotojų būriu tvarkys Pavilnių regioninio parko Markučių apylinkes. Akcijoje „Darom 2012“ dalyvaus ir kitos valstybinės institucijos.

Akcijos „Darom“ vizija – žalia ir švari Lietuva. Šiais metais akcija „Darom“ Lietuvoje vyks penktą kartą. Pirmą kartą ši akcija surengta 2008 metais Estijoje. Europarlamentui patvirtinus „Darom Global 2012“ deklaraciją šiemet projektas vyks daugiau kaip pusėje pasaulio valstybių. Planuojama, kad akcijoje „Darom 2012“ visame pasaulyje dalyvaus daugiau nei 300 000 000 dalyvių.

Kova su šešėliu

SIŪLOMA TAKSI ĮMONES ĮPAREIGOTI KLIENTAMS IŠDUOTI KVITUS

Vyriausybė pritarė siūlymui įpareigoti taksi įmones klientams išduoti kvitus. Šiuo sprendimu siekiama sudaryti geresnes sąlygas vykdyti taksi veiklos ir iš jos gaunamų pajamų apskaitos kontrolę.
Pagal naująją tvarką, taksi automobiliuose turėtų būti įrengti – taksometrai su kvitų spausdintuvais arba naudojamas kitas paslaugų suteikimą patvirtinantis dokumentas. Koks jis bus, įmonės galėtų nuspręsti savo nuožiūra – tai galėtų būti ir ranka rašytas pinigų priėmimo kvitas. Tikimasi, kad privalomų kvitų išdavimo tvarka įsigalios dar šiemet, pakeitus atitinkamus teisės aktus. Šiuo metu kvitai taksi keleiviams išrašomi tik jiems paprašius.

KELETAS FAKTŲ:

Nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalios naujos Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi
taisyklės, pagal kurias vežėjas privalės teritoriniame VMI padalinyje įregistruoti taksometrus ir užfiksuoti jo duomenis Taksometro registracijos liudijime. Taip pat bus privaloma vesti taksi pajamų apskaitos žurnalą.

Finansai

Į BIUDŽETĄ SURINKTA 104 MLN. LITŲ DAUGIAU PAJAMŲ

Finansų ministerijos duomenimis, per šių metų I ketvirtį į nacionalinį biudžetą gauta 4 mlrd. 829,7 mln. litų – 104,7 mln. litų arba 2,2 proc. daugiau palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu. Buvo prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per 2012 m. I ketvirtį įplauks 4 mlrd. 639,4 mln. litų. Faktiškai įplaukė 190,3 mln. litų arba 4,1 proc. daugiau.

Per I ketvirtį į valstybės biudžetą gauta 4 mlrd. 41,9 mln. litų pajamų – 88 mln. litų arba 2,2 proc. daugiau palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu. Buvo prognozuota, kad pajamų į valstybės biudžetą bus surinkta 3 mlrd. 902,2 mln. litų, t.y. gauta 139,7 mln. litų arba 3,6 proc. daugiau nei prognozuot

Daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio.

KELETAS FAKTŲ:

Per pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžeto (be savivaldybių, Sodros, PSDF ir ES) lėšų buvo skirta švietimui (pedagogų darbo užmokesčiui, mokyklų išlaikymui, pan.) – 866 mln. litų; socialinei apsaugai (socialinei paramai, išmokoms, pan.) – apie 763 mln. litų; 596 mln. litų – ekonomikai; 375 mln. litų – sveikatos apsaugai; viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – daugiau nei 337 mln. litų.

Užsienio lietuviai

MOKSLININKAI VERTINO GERIAUSIUS BENDRADARBIAVIMO SU IŠEIVIJA PAVYZDŽIUS

Vyriausybė nuosekliai įgyvendina „Globalios Lietuvos“ strategiją, kurios pagrindinis tikslas – įtraukti užsienio lietuvius į valstybės gyvenimą. Šiuo tikslu Vyriausybė inicijuoja ir remia mokslinius tyrimus, leidžiančius efektyviai įgyvendinti strategijoje iškeltus uždavinius. Tuo tikslu išanalizuota geriausia užsienio šalių praktika – Mykolo Romerio universiteto mokslininkai atliko tyrimą „Lietuvos diasporos potencialo panaudojimas valstybės gerovei kurti: Europos Sąjungos šalių narių geroji praktika“.

Tyrimo metu buvo nustatytas poreikis plėtoti savivaldybių ir diasporos bendradarbiavimą  telkiant kraštiečių tinklus, skatinant diasporos filantropines iniciatyvas, pritraukiant diasporos investicijas į verslo projektus Lietuvos savivaldybėse.

Tyrimo autoriai rekomendacijose siūlo Lietuvos diasporos įtraukimo politiką formuoti kaip tinklų vadybą numatant skirtingas tinklų vadybos strategijas ir priemones skirtingiems diasporos tinklams. Lietuvos valstybės institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su diasporos organizacijomis, bendruomenėmis bei tinklais. Mokslininkai mano, kad daugeliu atvejų tikslinga pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus su veikiančiomis diasporos organizacijomis. Bendradarbiavimo nauda ir įsipareigojimai turėtų būti abipusiai – tiek Lietuvos valstybės institucijos, tiek diasporos organizacijos turėtų galimybę ir tuo pačiu įsipareigotų mokytis vieni iš kitų.

KELETAS FAKTŲ:

Manoma, kad užsienyje gyvena iki 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų.

Lietuvių bendruomenės veikia 41 šalyje.

Lietuva užsienio lietuvių bendruomenių projektams 2012 metais skyrė 268,5 tūkstančio litų. Pilnai arba iš dalies paremti 97 iš 164 pateiktų projektų.

Tyrimo rezultatus galima rasti čia:

http://www.lrv.lt/bylos/LESSED%20projektas/Dokumentai/lietuvos%20diasporos%20potencialo%20panaudojimas%20valstybės%20gerovei%20kurti.pdf

MPT Spaudos tarnyba

Komentuokite