Savaitės naujienų TOP5

Energetika

PREMJERAS: SIEKIAME SUKURTI SĄLYGAS, KAD ŠILUMOS ŪKYJE ATSIRASTŲ DAUGIAU KONKURENCIJOS
Vyriausybė iš esmės sutarė dėl Energetikos ministerijos parengtų Šilumos ūkio pertvarkos gairių. Jos nustato pagrindines šilumos sektoriaus veiklos reguliavimo kryptis, pagal kurias Energetikos ministerija rengs Šilumos ūkio įstatymo projektą.

Premjeras Andrius Kubilius: „Viena iš didžiausių problemų, kurią matome visuose šilumos reikaluose, yra tai, kad, skirtingai nuo kitų energetikos sferų, čia yra labai mažai erdvės konkurencijai. Mūsų principinių nuostatų, kaip reikėtų pertvarkyti šilumos ūkį, esmė ir yra siekis sukurti tokias sąlygas, kad konkurencijos, ypač šilumos gamyboje, savivaldybių valdomuose šilumos ūkiuose atsirastų žymiai daugiau. Norėdami pasiekti didesnę konkurenciją, pagal pertvarkos gaires turėtume atskirti šilumos gamybą ir perdavimą taip, kaip yra padaryta ir kitose energetikos srityse, įgyvendinant taip vadinamą Trečiąjį energetikos paketą“.

KELETAS FAKTŲ:
Pagal Šilumos ūkio pertvarkos gaires parengtas Šilumos ūkio įstatymas leis užtikrinti šilumos vartotojų ilgalaikių interesų tenkinimą ir šilumos energijos tiekimą ekonomiškai pagrįstomis kainomis.

Saugumo politika

NATO PAJĖGUMAI ENERGETINIO SAUGUMO SRITYJE BUS UGDOMI LIETUVOJE
Oficialiai įsteigtas Lietuvoje, Vilniuje veiksiantis NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras. Šio centro steigimas yra kokybiškai naujas Lietuvos narystės NATO etapas, liudijantis Lietuvos ekspertinius pajėgumus ir sugebėjimą įnešti svarų indėlį į transatlantinio saugumo stiprinimą.

NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) liepos 10 dieną Energetinio saugumo kompetencijos centro steigimo dokumentus pasirašė Lietuvos, Latvijos, Italijos ir paskutinę minutę prisijungusios Turkijos įgalioti kariniai atstovai. NATO vardu dokumentus pasirašė vyriausiojo NATO pajėgų vado transformacijai pavaduotojas generolas Mieczysławas Bieniekas. Kitos susitariančios šalys, Estija ir Prancūzija, baigia vidines įgaliojimų derinimo procedūras ir steigimo dokumentus pasirašys artimiausiu metu. JAV ketina prisijungti kai tik bus baigtos kompetencijos centro akreditavimo procedūros.

KELETAS FAKTŲ:
NATO energetinio saugumo centras steigiamas šiuo metu Lietuvoje veikiančio Energetinio saugumo centro prie Užsienio reikalų ministerijos pagrindu.
NATO kompetencijos centras įsikurs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Tarptautinį personalą sudarys atstovai iš visų kompetencijos centro veikloje dalyvaujančių šalių. Centrui vadovaus Krašto apsaugos ministerijos deleguotas atstovas.
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrui keliami šie esminiai uždaviniai: remti karinių pajėgumų plėtros procesą, karinių misijų veiksmingumą ir operacinį suderinamumą, teikti kvalifikuotą ir savalaikę ekspertinę paramą energetinio saugumo klausimais.

Verslo priežiūros institucijų pertvarka

VERSLININKAI NEBUS BAUDŽIAMI DĖL MAŽAREIKŠMIŲ ŽENKLINIMO PAŽEIDIMŲ
Vyriausybė tęsia verslo priežiūros institucijų pertvarką, kurios pagrindinis tikslas – tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis.

Nuo šiol už mažareikšmį ženklinimo reikalavimų nesilaikymą verslo priežiūros institucijos verslininkams nebeskirs baudų ir nebereikalaus iš prekybos išimti prekių bei jas iš naujo paženklinti perklijuojant etiketes, kas neretai yra didesnė našta verslui nei baudos. Verslininkų bus prašoma ištaisyti mažareikšmius ženklinimo neatitikimus ženklinant naujas prekes, o netaisyklingai paženklintąsias leista realizuoti per tam tikrą laikotarpį. Tokį Ūkio ir Teisingumo ministerijų inicijuotą memorandumą pasirašė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

KELETAS FAKTŲ:
Daugiau informacijos apie verslo priežiūros institucijų pertvarką skaitykite: http://www.ukmin.lt/web/lt/verslo_aplinka/verslo-prieziuros-reforma

Investicijų medžioklė

LIETUVOS INVESTICIJŲ ŽEMĖLAPYJE – 15 MLN. LITŲ IT CENTRO PLĖTRAI
Didžiausia Baltijos šalyse programavimo paslaugų įmonių grupė „Nortal“ plečia savo veiklą Lietuvoje. Pažangias elektroninių paslaugų ir taikomąsias sistemas diegianti kompanija į IT centro plėtrą per artimiausius metus planuoja investuoti iki 15 mln. litų. Stambias telekomunikacijų, energetikos, finansų ir viešojo sektoriaus įmones aptarnaujanti „Nortal“ planuoja įdarbinti virš 100 IT projektų vadovų, analitikų ir programuotojų. Apie 70-80 Vilniuje ir Kaune naujai įdarbintų specialistų įsitrauks į bendrovės projektus, plėtojamus Estijoje, Suomijoje, taip pat Artimųjų Rytų (Omane, Katare) bei Afrikos šalyse. Likusi dalis naujų specialistų kurs IT produktus įvairių Lietuvos ūkio šakų klientams.

„Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė: „Planuojama IT kompanijų plėtra siunčia svarbų signalą švietimo sistemai ir darbo rinkai: IT specialistų paklausa nemažėja ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Jei sugebėsime tinkamai reaguoti į rinkos poreikius, smarkiai padidinsime Lietuvos konkurencingumą, traukiant investicinius projektus, kuriems reikalingai kvalifikuoti IT specialistai“.

KELETAS FAKTŲ:
Pagal 2012 m. birželio 19 d. pasirašytą ketinimų protokolą tarp „Nortal” ir Ūkio ministerijos, „Nortal“ investuos į programinės įrangos paslaugų kūrimo centrą. Investicijų projekto vertė – daugiau nei 15 mln. Lt. Šiam projektui įgyvendinti planuojama skirti iki 1,5 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų, pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Invest LT+“ .

Informacinė visuomenė

PLAČIAJUOSTIS INTERNETAS PASIEKS DAR 180 GYVENVIEČIŲ
Padidinus projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra” (RAIN-2) apimtis, bus nutiesta dar apie 1000 km šviesolaidinių kabelinių linijų, kuriomis plačiajuostis ryšys taps prieinamas dar 180 gyvenviečių, esančių kaimiškosiose šalies vietovėse.

Plačiajuosčio ryšio paslaugos yra vienas pagrindinių veiksnių, padedančių vietos bendruomenėms pritraukti verslą, kurti nuotolinio darbo galimybes, teikti sveikatos priežiūros paslaugas bei gerinti švietimo ir viešąsias elektronines paslaugas mažesnėse gyvenvietėse.

KELETAS FAKTŲ:
Pasirašius projekto finansavimo sutartį, papildomiems projekto darbams įgyvendinti skirta apie 35,8 mln. Lt iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.
Susumavus tai, kas jau padaryta ir kas dar bus papildomai įgyvendinta, iš viso Lietuvą išraizgys ne mažiau kaip 5,5 tūkst. km šviesolaidinių linijų, o plačiajuostis ryšys pasieks 950 gyvenviečių.

MPT Spaudos tarnybos inf.

Komentuokite