Savaitės naujienų TOP5

Energetika

JAPONIJOS VYRIAUSYBĖ REMIA VAE PROJEKTĄ

Ministro Pirmininko Andriaus  Kubiliaus vadovaujama delegacija vasario 18–23 dienomis su darbo vizitu lankėsi Japonijoje. Susitikimo su Lietuvos Ministru Pirmininku metu, Japonijos premjeras Yoshihiko Noda teigiamai įvertino Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto pažangą, pažymėjo jo didelę reikšmę regiono energetiniam saugumui ir pabrėžė aukštų branduolinės energetikos saugumo standartų svarbą.  Abiejų šalių premjerų teigimu, Lietuvoje investuosianti kompanija „Hitachi“ tiesia kelią kitoms japonų bendrovių investicijoms tiek mūsų šalyje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje. Japonijos premjeras taip pat padėkojo už nuoseklią Lietuvos paramą ES–Japonijos ekonominės partnerystės sutarčiai.

Vizito metu A. Kubilius susitiko su Japonijos ekonomikos ministru Yukio Edano, kuris taip pat patikino, kad VAE projektas sulauks visokeriopos Japonijos vyriausybės paramos, įskaitant ir valstybės turimus finansinius instrumentus. Apsilankęs Hitachi Ltd. bendrovės gamyklose Hitachi mieste į šiaurę nuo Tokijo (Japonija),  premjeras pažymėjo, jog „Hitachi“ technologijos – įspūdingos, o produkcijos kokybė yra labai aukšta.

KELETAS FAKTŲ:

Seimui pritarus Koncesijos sutarčiai numatoma pasirašyti ir kitas projekto sutartis, tarp jų – Akcininkų sutartį, kurios šalimis bus projekte dalyvaujančios regioninių partnerių energetikos kompanijos ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“.

VAE statybas planuojama pradėti jau 2014 m., o elektrinės eksploataciją – 2020 m.

Lietuvai „Hitachi” siūlo jos sukurtus pažangiojo verdančio vandens (ABWR) reaktorius. Tai naujausia jau eksploatuojama III kartos technologija, šių reaktorių galia – 1385 megavatai.

Ekonomika

PROGNOZUOJAMA, KAD LIETUVOS ŪKIO AUGIMAS 2012 METAIS BUS VIENAS SPARČIAUSIŲ ES

Europos Komisijos (EK) paskelbtose prognozėse pranešama, kad 2012 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,3 proc.  Praėjusių metų rudenį EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiemet turėtų būti 3,4 procento. Tačiau nepaisant sumažinimo, prognozuojamas Lietuvos ūkio augimas 2012 metais turėtų būti antras pagal dydį Europos Sąjungoje (ES). Didesnis augimas numatomas tik kaimyninėje Lenkijoje, kurios BVP, anot EK prognozių, turėtų augti 2,5 proc. Trečioje vietoje – Latvija (2,1 proc.)

KELETAS FAKTŲ:

Didžiausias susitraukimas yra prognozuojamas Graikijai – jos BVP turėtų sumažėti 4,4 procento.

Augimą EK prognozuoja 17 šalių, smukimą – devyniose.

Socialinė politika

BENDRUOMENĖMS – DAUGIAU GALIMYBIŲ

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko iniciatyva jau veikia konkreti programa, kuri padės sustiprinti bendruomenių veiklą, įtrauks jas į svarbių sprendimų priėmimą. Jei bendruomenė matys poreikį, už lėšas gautas iš valstybės galės tvarkyti vaikų žaidimo aikšteles ar parkus, padėti nepasiturintiems ar neįgaliems bendruomenės nariams, vienišiems seneliams ar panaudoti jas kitiems viešiesiems poreikiams. Tai naujas, iki šiol nepraktikuotas būdas skatinti bendruomenes priimti jai reikalingus sprendimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas: „Ypatingas dėmesys bus skiriamas kaimo ir mažų atokesnių vietovių bendruomenėms. Kaimo ir mažų gyvenviečių bendruomenių žmonės geriau nei kas nors kitas žino sunkumus patiriančius žmones ir šeimas savo gyvenamoje aplinkoje, žino, kam ir kokios pagalbos reikia“.

KELETAS FAKTŲ:

Numatoma, kad minėtos programos įgyvendinime dalyvaus visos 60 Lietuvos savivaldybių, kuriose yra 550 seniūnijų.

Patvirtintas lėšų paskirstymo savivaldybėms sąrašas šiems  metams,  programai įgyvendinti numatyti 8 mln. litų. Siekiant dalyvauti minėtoje programoje, savivaldybių tarybos iki 2012 m. balandžio 1 d. turės nustatyti konkrečias tvarkas.

Energetika

PRADEDAMAS LIETUVOS IR LENKIJOS ELEKTROS JUNGTIES PROJEKTAVIMAS

Elektros tilto projektas, sujungsiantis Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemas, pradėtas vykdyti. Šią savaitę pasirašyta Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijos techninio projektavimo sutartis. Sutarties vertė – beveik 1,3 mln. litų. Tarptautinį viešąjį pirkimą laimėjęs konsorciumas („URS Polska“, „Energetikos projektai“, „URS Scott Wilson Ltd.“ Lietuvos filialas) turės pateikti 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos techninį projektą, technines specifikacijas rangos darbų pirkimui, geologinius, geodezinius ir archeologinius tyrimus, gauti statybos leidimą, prižiūrėti statinio projekto vykdymą. Planuojama, kad techninis projektas bus baigtas 2013 m. sausį.

Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys: „Projektas „LitPol Link“ įgyvendinamas sklandžiai, visi Lietuvos teritorijoje numatyti darbai atliekami pagal planą. Paruošti Alytaus transformatorių pastotę nuolatinės srovės intarpo įrengimui joje yra vienas iš svarbiausių darbų rengiant Lietuvos elektros perdavimo sistemą jungčiai su Lenkija. O vėliau – ir darbui kontinentinės Europos elektros tinkle“.

KELETAS FAKTŲ:

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis yra vienas iš strateginių Lietuvos energetikos projektų.

„LitPol Link“ taps pirmąja tarpsistemine jungtimi, sujungsiančia Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. Lietuvos elektros perdavimo sistemai tapus visaverte Europos energetikos sistemos dalimi, tas pats Alytaus transformatorių pastotėje įrengtas nuolatinės srovės intarpas bus naudojamas Alytaus–Gardino elektros linijai. Taip Lietuva ne tik dalyvaus Vakarų Europos elektros energetikos sistemoje, bet ir turės technines sąlygas prekiauti elektra su Rytų Europos valstybėse veikiančiais elektros gamintojais.

2015–ųjų pabaigoje Lietuvos–Lenkijos jungtis bus pradėta eksploatuoti 500 MW galia, 2020–aisiais „LitPol Link“ elektros jungtis veiks 1000 MW galia.

Moderni ekonomika

LIETUVOS INOVACIJŲ AUGIMAS SPARTESNIS  NEI ES VIDURKIS

2011 m. Inovacijų sąjungos švieslentės (angl. Innovation Union Scoreboard) duomenimis, Lietuvoje inovacijų augimas buvo 1,5 proc., ir tai yra šiek tiek daugiau nei ES vidurkis. Tačiau dar iki 2008 m. atsiradęs atotrūkis nuo ES šalių yra per didelis, kad šio augimo pakaktų per trumpą laiką pasivyti ar aplenkti kitas valstybes nares.

Ūkio ministras Rimantas Žylius: „Investicijos į inovacijas yra ilgalaikės ir aiškiai matomus rezultatus duoda tik po kelerių metų. Mūsų šalyje daug metų inovacijų srityje nieko nevyko. O šiandienis pasaulis yra toks, kad, kaip rašė literatūros klasikas L. Carrollis, norėdamas išlikti vietoje, turi bėgti iš visų jėgų. O jei nori kur nors nubėgti, turi bėgti dvigubai greičiau. Manau, kad inovacijų atveju esame labai panašioje situacijoje. Todėl šios Vyriausybės taikomų inovacijų skatinimo priemonių didžiausias poveikis šalies ekonomikai turėtų atsispindėti nuo 2013 m“.

KELETAS FAKTŲ:

Europos Komisijos paskelbtoje 2011 m. Inovacijų sąjungos švieslentėje Lietuvos stipriosiomis pusėmis įvardijamos žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Tam įtakos turėjo Vyriausybės nuo 2009 m. pradėta įgyvendinti inovacijų skatinimo ir mokslo ir studijų sistemos tobulinimo sričių politika.

Sritys, kuriose Lietuva turėtų susitelkti, siekdama pagerinti inovacijų diegimo rezultatus, yra šios: ekonominis poveikis, intelektiniai ištekliai, verslo ryšiai ir verslumas bei mokslinių tyrimų sistemos atvirumas ir patrauklumas.

MPT Spaudos tarnyba

Komentuokite