Savaitės žinių TOP5

Energetika

VYRIAUSYBĖ PRITARĖ ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJAI

Ministrų kabinetas šią savaitę posėdyje pritarė atnaujintai Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai, kuri nustato pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus iki 2020 metų ir nubrėžia energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų. Svarbiausias strategijoje iškeltas tikslas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 m. užtikrinimas. Jį įgyvendinusi Lietuva galės laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius, labiausiai atitinkančius valstybės energetinio saugumo poreikius, o vartotojai energijos išteklius galės įsigyti palankiausia kaina.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius: „Manau, kad tai yra dokumentas, pasiekęs gerą strateginio dokumento kokybės lygį. Strategija paremta pasaulinėmis tendencijomis, kiek jas buvo galima įvertinti. Energetikoje turime nemažai iššūkių dėl to paveldo, kurį paveldėjome prieš 22 metus”.

KELETAS FAKTŲ:

  • Strategija – būtina sąlyga svarbiausiems energetikos projektams įgyvendinti. Ji bus teikiama Seimui kartu su kitais strateginių energetikos projektų – Visagino atominės elektrinės ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo – įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktų projektais.
  • Patvirtinus strategiją Seime, būtų rengiamas ir tvirtinamas jos įgyvendinimo planas, kuriame įvardijami  konkretūs projektai, numatomi investiciniai poreikiai.
  • Šiuo metu galiojanti Nacionalinė energetikos strategija buvo patvirtinta 2007 metais.

LIETUVOS ELEKTROS TINKLAI BUS SINCHRONIZUOTI SU EUROPOS ELEKTROS SISTEMA

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimo su Europos elektros tinklais koncepcijai. Šalies elektros sistemos sinchronizavimas su Europos elektros sistema yra strateginis Lietuvos energetikos tikslas, įtvirtintas tiek šiuo metu galiojančioje, tiek atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje.

Ministras Arvydas Sekmokas: „Konstitucijoje turime nuostatą, kad Lietuva nesijungtų į posovietines erdves ir jų struktūras. Iš tikrųjų priklausymas BRELL sutarčiai (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos susitarimas dėl bendro elektros perdavimo sistemos veikimo – BNS) yra priklausymas posovietinės erdvės struktūrai. Ir tuo būdu mes turime sutarčių koliziją – praktinių sutarčių, praktinio elektros energetikos sistemos veikimo koliziją su Konstitucija.  Šios koncepcijos, o tada ir specialaus įstatymo priėmimas apibrėžia politinę kryptį. Būtent tada mes įgyvendiname konstitucines nuostatas dėl neįsijungimo į posovietines erdves”.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys: „Lietuvai turėti savo energetikos sistemoje efektyvų, modernų ir galingą elektros generatorių, tokį, kaip Visagino atominė elektrinė – reiškia sugebėti pasigaminti elektros energijos savo poreikiams ir būti visaverte energetine Europos, o ne Rusijos tinkle veikiančia sistema. VAE numatyti pajėgumai ir yra ta bazė su kuria galėsime visapusiškai sinchronizuotis su Kontinentinės Europos tinklu“.

KELETAS FAKTŲ:

  • Vyriausybė įgaliojo operatorių “Litgrid” įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos elektros tinklais projektą iki 2020 metų.
  • Vyriausybė nutarimu patvirtino koncepciją ir veiksmų planą sinchronizacijos proceso įgyvendinimui.
  • Pagal vyriausybė nutarimą bus rengiamas sinchronizacijos įstatymas.

Finansai

VYRIAUSYBĖ NUMATO 2015 M. SUBALANSUOTI VIEŠUOSIUS FINANSUS

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai Lietuvos 2012 metų konvergencijos programai, kurioje numatoma tęsti valdžios sektoriaus konsolidavimo priemones. Programoje numatyta, kad šiemet šalies fiskalinis deficitas nebus didesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėliau kasmet mažės po 1 procentinį punktą ir bus visiškai panaikintas 2015 metais. Biudžeto deficitą siekiama mažinti ribojant išlaidų augimą, gerinant mokesčių administravimą, mažinant šešėlinę ekonomiką bei skiriant tam viršplanines pajamas.

Programoje planuojama, kad valstybės skola mažės nuo 40,2 proc. BVP 2012 metais iki 34,9 proc. BVP 2015 metais. Europos Komisija perspėja, kad jei nebūtų einama Konvergencijos programoje numatytu keliu, tuomet 2020 m. valstybės skola viršytų 69 proc. BVP, išaugtų palūkanos, kurioms lėšos numatomos valstybės biudžete. Tai reiškia, kad atitinkamai tokia pačia suma būtų mažinamas perskirstymas kitoms iš biudžeto finansuojamoms sritims – švietimui, sveikatai, socialinei apsaugai, viešajai tvarkai ir pan.

KELETAS FAKTŲ:

  • Konvergencijos (suartėjimo su euro zona) programas rengia ES šalys narės, kuriose nėra įvesta bendra valiuta euras.
  • Kasmet atnaujinamose programose šalys narės pateikia artimiausių trejų metų teisinius įsipareigojimus vykdyti priemones, reikalingas finansų stabilumui užtikrinti.
  • Nuo 2011 metų atnaujinta Konvergencijos programa Europos Komisijai (EK) teikiama balandžio mėnesį, pradėjus ateinančių metų biudžeto rengimo darbus

Švietimas

KAIMO IR MIESTELIŲ MOKYKLOMS – DIDESNI MOKINIO KREPŠELIAI
Vyriausybė nusprendė nuo rugsėjo 1-osios padidinti finansavimą miestelių ir kaimo pradinėms bei vidurinėms mokykloms, taip pat pasienio mokykloms, kurias lanko mokiniai, gyvenantys pasienio zonai priskirtose teritorijose.

„Koreguodami mokinio krepšelio metodiką – mokyklos veiklos finansavimo pagrindą – padedame nedidelėms mokykloms, kurios dėl mažėjančio mokinių skaičiaus patiria finansinių sunkumų, nes iškilus būtinybei imtis papildomų biudžeto taupymo priemonių, nuo šių metų pradžios buvo 1,5 proc. sumažintas mokinio krepšelis“, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovams išnagrinėjus visus atvejus, nutarta siūlyti 25 proc. padidinti mokinio krepšelio lėšas 11 pasienio vidurinių mokyklų septyniose savivaldybėse. Dabar jos galės komplektuoti mažesnes 9–12 klases – čia mažiausias moksleivių skaičius bus 15, o ne 20, kaip tankiau gyvenamose vietovėse.
Nuo kitų finansinių metų bus siūlomi nauji mokinio krepšelio metodikos pakeitimai, padėsiantys užtikrinti lankstesnį ir patikimesnį mokyklų finansavimą, atsižvelgiant į ekonomikos būklę, mokyklų tinklo pertvarkymus, mokinių mažėjimo tendencijas.

KELETAS FAKTŲ:

  • Miestelių ir kaimo pradinėms bei vidurinėms mokykloms, taip pat pasienio mokyklomspapildomai bus perskirstyta 3 mln. Litų.
  • Papildomos mokinio krepšelio lėšos skiriamos 49 savivaldybių 164 vidurinėms mokykloms, esančioms kaimo vietovėse. Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus pertvarkius šias mokyklas į pagrindines ar progimnazijas, 9–12 klasių vaikams tektų toli važinėti arba jiems būtų nepatogus susisiekimas iki artimiausios gimnazijos.
  • Padidintas krepšelis visoms pradinėms mokykloms, kuriose mokosi daugiau kaip 81 mokinys. Tokiu būdu siekiama finansiškai stiprinti miestelių ir kaimų pradines mokyklas, kad būtų įgyvendintas vienas pagrindinių ugdymo tikslų – garantuoti, kad pradinės mokyklos būtų kuo arčiau vaikų.
  • Kaimo mokyklose besimokančių moksleivių krepšeliai yra gerokai didesni negu didelių miestų mokyklų.

Susisiekimas

ĮMONIŲ SUJUNGIMAS KASMET LEIS SUTAUPYTI APIE 8 MLN. LT

Susisiekimo ministerija siūlo apjungti 11 valstybinių kelius prižiūrinčių įmonių į 6. Tai kasmet leistų sutaupyti apie 8 mln. litų, kurie būtų skiriami keliams, o ne administracijai išlaikyti. Parengusi valstybinių šalies kelių priežiūros įmonių pertvarkos planą, ministerija teikia Vyriausybei svarstyti su tuo susijusių teisės aktų keitimo projektus.

Ministras Eligijus Masiulis: „Pertvarkydami kelių priežiūros įmones, siekiame efektyvinti valstybinės reikšmės kelių valdymą ir priežiūrą, taupiau naudoti kelių priežiūrai skirtus pinigus. Išlaikyti tiek įmonių, nepaisant to, kad jų darbuotojų skaičius ir įvairios išlaidos pastaraisiais metais buvo nuolat mažinamos, Lietuvai kainuoja per daug. Sutaupytus pinigus skirtume tiesiogiai kelių priežiūrai“.

Po reorganizacijos veikti liks šios valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“. Jos ir toliau liks įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Panaikinus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose veikiančias įmones, šių bei aplinkinių miestų ir rajonų kelius ir toliau prižiūrės ten likusios kelių tarnybos.

Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Jis bus efektyvesnis, aiškesnis ir taupesnis. Bus subalansuotos valstybės turto – kelių valdymo funkcijos, išgrynintos ir skaidresnės Kelių direkcijos vykdomos kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, efektyvesnė taps kelių priežiūros kontrolė.

KELETAS FAKTŲ:

  • Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių.
  • Kelių priežiūros įmonėse bendras darbuotojų skaičius sumažės 196 – nuo 2861 iki 2665.

MPT Spaudos tarnyba

Komentuokite