Savaitės žinių TOP5

Energetika

ŽENGTAS ESMINIS ŽINGSNIS ĮTVIRTINANT LIETUVOS ENERGETINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas pritarė didžiulės apimties dokumentų paketui, reglamentuojančiam strateginių energetikos projektų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad Lietuva pasirengusi įgyvendinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją, garantuojančią Lietuvai saugumą, ekonominę naudą ir integraciją į Europą.  Vyriausybės posėdyje pritarta Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos Koncesijos sutarties projektui, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektams.
Premjeras Andrius Kubilius: „VAE, SGD terminalas ir mūsų elektros ūkio sinchronizacija su Europa yra pagrindiniai šios Vyriausybės žingsniai įtvirtinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tai Lietuvai ir jos žmonėms ekonomiškai naudingi projektai, be to, tai projektai, kurie mūsų šaliai reiškia energetinio saugumo užsitikrinimą bei didesnę integraciją į Europą“.

Lėšos, skirtos atominės elektrinės statybai, nebus telkiamos iš Lietuvos valstybės biudžeto ir netaps valstybės skola, jas skolinsis ir pritrauks pati įmonė. Didžiąją lėšų dalį (60-70 proc.) įmonei skolins Japonijos tarptautiniai bankai, likusią dalį – pati įmonė iš uždirbto pelno, taip pat iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio vidinio perskirstymo būdu, nedidinant galutinės elektros energijos kainos vartotojui.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Visagino atominės elektrinės projektas yra didžiausia numatoma investicija nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, iš jos tikimės ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir grąžos. Tam esama ir būsimos Vyriausybės privalo vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, kuri nesudarytų esminės rizikos valstybės skolos lygiui“.

Pažymėtina, kad VAE yra neatsiejama sąlyga Baltijos šalių įsijungimui į Europos elektros tinklus darbui sinchroniniu režimu. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė pritarė Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektui – tai leis mūsų šaliai pačiai valdyti savo elektros sistemą ir elektros srautus, Lietuvos elektros energetikos infrastruktūra, elektros rinka ir sistemos valdymas bus integruoti į Vakarų Europos elektros sistemas.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas: „Šalies energetinę nepriklausomybę galima pasiekti tik per visavertę integraciją į Europos infrastruktūrą ir sistemas. Tam būtina pabaigti ir išplėtoti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektus, tapti Baltijos valstybių elektros rinkos ir bendros Europos elektros rinkos dalyviais, įgyvendinti alternatyvaus apsirūpinimo dujomis ir efektyvios dujų rinkos projektus“.
Vyriausybė pritarė ir Suskystintų gamtinių dujų (SGD) įstatymo projektui. Terminalas užtikrins saugų ir patikimą šalies apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, taip pat atsiras galimybė skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje. 2014 m., įgyvendinus projektą, Lietuva nebebus priklausoma nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, konkurencija, kurią skatins ir privalomas 25 proc. suskystintų gamtinių dujų kiekio įsigijimo reikalavimas gamtinių dujų įmonėms, sudarys sąlygas dujų kainoms mažėti, o įstatyme numatytas kainų reguliavimas užkirs kelią nepagrįstai aukštoms kainoms.

KELETAS FAKTŲ:

Įstatymų paketą dėl VAE, Koncesijos sutarties projektą ir verslo planą galite rasti Vyriausybės interneto svetainės www.lrv.lt skilties „Kas naujo?“ dalyje „Energetiniai projektai“http://www.lrv.lt/lt/energetiniai-projektai/

VISAGINO ATOMINĖ ELEKTRINĖ – EKONOMIŠKAI NAUDINGAS PROJEKTAS

Vyriausybė, nuodugniai įvertinusi ekonominius aspektus ir projekto naudą šaliai bei visam regionui, pritarė Koncesijos sutarties projektui bei su juo susijusiems teisės aktams. Naujoji atominė elektrinė užtikrins, kad Lietuva pati gaminsis pigią elektrą savo reikmėms, kurią galės konkurencingomis kainomis eksportuoti į kitas šalis, o tai bus naudinga visiems Lietuvos žmonėms.

Ūkio ministras Rimantas Žylius: „VAE projektas yra pelningas investicinis sprendimas, projektas generuos svarią investicijų grąžą, o taip pat ir stipriai prisidės prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto padidėjimo. „VAE – tai iki šiol didžiausia investicija Lietuvoje, siekianti apie 17,3 mlrd. Lt, iš jų 10 – 14 mlrd. Lt sudarys tiesioginės užsienio investicijos“.
VAE statybos metu vietos verslas gali sulaukti užsakymų, kurių vertė gali siekti iki 5 mlrd. litų, o elektrinės statybos metu planuojama sukurti 6 tūkstančius naujų darbo vietų. Pasak ūkio ministro, pradėjus eksploatuoti VAE, bendras Lietuvos ekonominis pyragas kasmet padidės bent 700 mln. Lt arba 0,7% BPV kasmet. Lietuvos nuosavų lėšų dalis VAE projekte sieks 2,6 mlrd. Lt. Projekto pelningumas sieks apie 10%, tai reiškia, kad valstybė vidutiniškai gali tikėtis 256 mln. Lt dividendų kasmet.
„Projektas neabejotinai turės teigiamą įtaką bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui, nedarbo mažėjimui ir mokesčių į biudžetą surinkimui“, – pabrėžia R. Žylius.

KELETAS FAKTŲ:

Ši investicija Lietuvos BVP padidins apie 27 – 35 mlrd. litų, įplaukas į biudžetą 5 – 6 mlrd. litų.

Per 60 jėgainės veiklos metų, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, dividendais VAE valstybei sumokėtų apie 38 mlrd. litų.

Ekonomika

NUO KITŲ METŲ KOVO ĮSIGALIOJA FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO ĮSTATYMAS

Nuo kitų metų kovo mėnesio Lietuvoje pradės veikti Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kurio projektą rengė Ūkio ministerija. Tai reiškia, kad bankrutuoti galės fizinis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, jei jo pradelstų skolų suma didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos. Šiuo metu tai būtų 20 tūkst. Lt.

Nemokiems fiziniams asmenims būtų sudarytos sąlygos per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį pagal sudarytą planą tenkinti kreditorių reikalavimus. Pasibaigus plano įgyvendinimo laikotarpiui skolininkas būtų atleistas nuo skolų mokėjimo, išskyrus skolas dėl žalos atlyginimo, alimentų ir baudų, ir būtų atkurtas fizinio asmens mokumas. Bankroto byla negalės būti keliama asmeniui, kuris tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų ar žalingų įpročių, taip pat jei paaiškėtų, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl tam tikrų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų.

Bankroto procedūrą galės inicijuoti tik pats žmogus, o ne asmenys, kuriems jis skolingas.  Pats žmogus nuspręs, kokį neįkeistą turtą turėtų pasilikti, o kokį parduoti ir kokią dalį lėšų mokėti skoloms padengti. Bankroto procesas galės vykti tik teismo tvarka.

KELETAS FAKTŲ:

Vyriausybė Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą Seimui pateikė 2011 m. kovo 28 d.

Daugumoje ES šalių tokie įstatymai galioja.

Skaitmeninė televizija

GYVENTOJAMS – NEMOKAMA INFORMACIJOS LINIJA PEREINANT PRIE SKAITMENINĖS TELEVIZIJOS

Pradeda veikti nemokamas telefono numeris 8 800 00 150, kuriuo paskambinusiems gyventojams konsultantai suteiks svarbiausią informaciją apie analoginės antžeminės televizijos išjungimą, skaitmeninės televizijos pasirinkimo būdus ir padės sprendžiant technologinius perėjimo sunkumus. Gyventojams informacija bus teikiama visą parą.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas: „Nemokama telefono linija suteiks visą įmanomą pagalbą, kokią tik galima suteikti telefonu. Gyventojams bus atsakoma į pačius įvairiausius su skaitmenine TV susijusius klausimus, pradedant tuo, kas yra skaitmeninė TV, baigiant specifinėmis techninėmis detalėmis“.

KELETAS FAKTŲ:

Analoginė antžeminė televizija Lietuvoje bus išjungta spalio 29 d., 3 val. nakties. Susisiekimo ministerijos duomenimis, analoginę antžeminę televiziją vis dar žiūri apie 26 proc. gyventojų, iš jų pusė – kaimiškose vietovėse.

Susirūpinti dėl analoginės antžeminės televizijos išjungimo turi tik tie gyventojai, kurie nemokamas televizijos programas žiūri naudodamiesi kambario, lauko ar kolektyvinėmis antenomis. Mokamos televizijos paslaugomis besinaudojantiems gyventojams niekuo rūpintis nereikia – viskuo pasirūpins paslaugos tiekėjai. Norėdami įsitikinti, ar Jūsų televizorius tinkamas žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją, jo dokumentuose ar ant televizoriaus ieškokite užrašo „DVB-T MPEG-4“, reiškiančio, kad jis tinkamas priimti skaitmeninį signalą. Kitu atveju būtina įsigyti TV priedėlį ar naujesnį televizorių su skaitmeninio signalo imtuvu.

Švietimas

PAGAUSĖJUS IKIMOKYKLINUKŲ SAVIVALDYBĖMS SKIRTOS PAPILDOMOS LĖŠOS

Keturiasdešimt devyniose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir devyniose valstybinėse mokyklose nuo 2011 m. rugsėjo 2 dienos iki 2012 m. balandžio pradžios padaugėjo 2 965 ikimokyklinio amžiaus vaikais. Jiems ugdyti savivaldybėms papildomai bus pervesti beveik du milijonai litų.
Daugiausia ikimokyklinio amžiaus vaikų pagausėjo šiuose miestuose: Vilniuje į ikimokyklinio ugdymo įstaigas per minėtą laikotarpį atėjo 822 nauji vaikai, Kaune – 566 , Panevėžyje – 220, Klaipėdoje – 214. Rokiškio rajone – 68, Švenčionių – 63, Vilniaus – 84. Iš valstybinių mokyklų daugiausia – 35 nauji vaikai – atėjo į Vilniaus r. Juodšilių „Šilo“ gimnaziją.

KELETAS FAKTŲ:

Papildomos lėšos skiriamos tik toms savivaldybių valstybinėms ar nevalstybinėms (privačioms) ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurios įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre, yra pasitvirtinusios ir vykdo Ikimokyklinio ugdymo programą, turi leidimą-higienos pasą.

Papildomas finansavimas už vaikų skaičiaus padidėjimą savivaldybėms skiriamas vykdant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“.

MPT Spaudos tarnybos inf.

Komentuokite