Sveikatos draudimo mokėjimo prievolė turi išvengti interpretacijų

Vitas Matuzas

  Seimo narys

Nauja individualiam verslu palanki socialinio draudimo mokėjimo tvarka neišvengė interpretacijų. Ar iš tiesų individualių įmonių savininkai privalomojo sveikatos draudimo mokesčių apmokestinti du kartus? 

Mokesčiai sumažėjo 11,1 procento. Liepos pirmąją įsigaliojusios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo  įstatymo pataisos pakeitė anksčiau galiojusią ir  individualių įmonių savininkams nepalankią  socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką. Ženkliai sumažinta valstybinio socialinio draudimo įmokų našta. Individualių įmonių savininkams nebeprivaloma mokėti „Sodros“ įmokų, jei jie nevykdo veiklos ir negauna pajamų. Tai iš tiesų nemenkas palengvinimas individualioms įmonėms, nes iki liepos pirmosios visi individualių įmonių savininkai, išskyrus tuos, kurie Mokesčių  inspekcijoje buvo deklaravę, jog sustabdo įmonės veiklą, kas mėnesį privalėjo mokėti 72 litus privalomojo sveikatos draudimo ir 228 litus socialinio draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo minimalios mėnesio algos. 

Jei žvelgti į mokestinės naštos kitimą individualioms įmonėms  – nuo 40, 23 proc. 2009-aisiais, šiais metais ji sumažėjo iki 29,13 proc. Tačiau nerimas tarp individualių įmonių savininkų kilo dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimus reglamentuojančių įstatymo nuostatų – esą individualių įmonių savininkams užkraunama prievolė PSD mokėti kelis kartus. Iki liepos 1 d.  galiojusiame  įstatyme buvo numatyta, kad sustabdžiusios veiklą individualios įmonės savininkas yra atleidžiamas nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo. Po paskutinio Valstybinio sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo tokios nuostatos neliko. 

     Teisingumo kriterijai nepamiršti. Kodėl atsirado įvairios interpretacijos? Neva sustabdžiusių veiklą įmonių savininkai, auginantys vaiką ar dirbantieji pagal darbo sutartį bei mokantys mokesčius, vis tiek privalo mokėti  ir 72 litus kas mėnesį PSD mokesčio kaip individualių įmonių savininkai.

Suprantama, kad paprasčiau ir greičiau tiesiog vadovautis įstatymo raide. Manau, kad šiuo atveju būtina taikyti ir visuotinai pripažintus protingumo ir teisingumo principus. Kai individualioji įmonė laikinai nevykdo veiklos ir tai yra deklaravusi nustatyta tvarka, iš individualios veiklos pajamų negauna ir individualios įmonės savininkas draudžiamas valstybės kaip bedarbis ar dirba pagal darbo sutartį, – PSD įmokų jis gali nemokėti.

 Kad PSD mokestį administruojančios institucijos laikysis būtent tokios nuostatos aiškėja iš Socialinės reikalų ministerijos, „Sodros“ pranešimų. Juose vienareikšmiškai teigiama, kad nei vieno veiklos nevykdančio ir veiklą likviduojančio individualios įmonės savininko, kuris registruotas bedarbiu arba dirba kitur kaip samdomas darbuotojas bei moka PSD, neprašė ir neprašys susimokėti šio mokesčio ir po šių metų liepos 1 d., kai įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos.

Akivaizdu viena – įstatymuose neturėtų būti dviprasmybių, kaip tai atsitiko šiuo atveju. Pirminis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų projektas numatė, kad PSD mokesčio nemoka laikinai nevykdančios veiklos individualios įmonės, kurios tai deklaravusios Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto pataisų tobulinimas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas, eliminavo šią nuostatą.

Įstatymo netobulumo nevadinčiau sąmoningu siekiu padidinti mokesčių naštą individualių įmonių savininkams. Juo labiau, kad nuo 2012-ųjų metų sausio pirmosios, įsigaliojus dar vienai įstatymo redakcijai, iškritusi nuostata grąžinama.

Dviprasmybės turi būti ištaisytos. Šioje Seimo rudens sesijoje derėtų kuo skubiau ištaisyti minėtą techninę klaidą. Manau, tai būtų teisingiausias žingsnis, užkertantis kelią populistinėms interpretacijoms – esą PSD mokamas du kartus ir ši situacija lemia individualių įmonių išnykimą iš verslo žemėlapio. Statistika kalba ką kita.

Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos duomenimis, lyginant 2008-uosius ir 2010-uosius metus, veikiančių individualių įmonių skaičius išlieka stabilus. Vyksta natūralūs procesai – vienos nutraukia veiklą, kitos – pradeda. Dėl ekonominio sunkmečio veiklą sustabdžiusios įmonės planuoja ją atnaujinti pagerėjus ekonominei situacijai. Panaši padėtis ir kituose Lietuvos regionuose.

Lietuvoje mokama 9 proc. PSD įmoka – ne didžiausia Europoje. Slovėnijoje ji  siekia 12,92 proc., Estijoje -13 proc., Vokietijoje -14,9 proc., o narystės Europos Sąjungoje siekiančioje Kroatijoje PSD sudaro net 16 procentų darbo užmokesčio.

Nereikia pamiršti – sveikatos draudimo įmoka yra visuotinė ir ją privalo mokėti visi darbingo amžiaus žmonės. Tik PSD mokėjimas žmogui garantuoja nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigose. Su PSD susijusias problemas stengiamasi spręsti jautriai ir lanksčiai, nes tai tiesiogiai paliečia kiekvieną visuomenės narį. Manau, kad   visiems aiškios PSD mokėjimo tvarkos nustatymas – būtinybė. Tad tobulinti šią tvarką reglamentuojančius įstatymus – vienas iš prioritetinių uždavinių.

Komentuokite