V.Matuzas. Už kiek socialdemokratai pardavė savo rinkėjus?

Antradienį Seime svarstytos Gyventojų pajamų įstatymo pataisos. Jomis siekta panaikinti galiojančią lengvatą ir nustatyti 15 proc. mokestį didesnėms nei 400 litų palūkanoms už indėlius (didesnius nei 20 tūkst. litų).
Teigdami, kad 400 litų neapmokestinamų palūkanų riba yra per maža (t.y., kad per 20 tūkst. litų indėlį turintys gyventojai yra socialiai remtini ir jiems būtinos lengvatos), socialdemokratai (ir kitos socialinio teisingumo siekį deklaruojančios partijos) balsavo prieš tokį įstatymo projektą.
Taip balsuodami dievagojosi: pakelkite palūkanų neapmokestinamą ribą iki 1000 litų (t.y. pripažinkite, kad socialiai remtini nėra tik tie, kurie turi per 50 tūkst. litų) ir mes pritarsime.
Kiekvienas iš 23 Seimo socialdemokratų galėjo kartu ar atskirai registruoti tokį siūlymą. Tačiau to nepadarė. Na, gerai, tarkime, nespėjo, neapsižiūrėjo ar pan.
Kiekvienas iš kalbintųjų kolegų socialdemokratų galėjo pasirašyti ir po tokiu pačiu mano pasiūlymu. Tačiau tą padaryti atsisakė. Na, gerai, tarkime, pritarimo politinio oponento siūlymui gali nesuprasti rinkėjai.
Pasiūlymą dėl neapmokestinamos palūkanų ribos taip pat galėjo pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Jam įstatymo projektas buvo grąžintas svarstyti iš naujo. Tačiau būtent socdemų balsai (partijos pirmininko A. Butkevičiaus ir etikos sargo A. Salamakino) lėmė, kad komitetas atsisakė tobulinti projektą.

Tai reiškia, kad mokestis už palūkanas atidedamas neaiškiam laikui. Didelius indėlius sukaupę, tikrai neskurstantys gyventojai ir toliau turtės greičiau nei likusioji visuomenės dalis.

Juk kai turi 4 milijonų indėlį per metus gauni 80 tūkst. litų palūkanų. O kai tik tuos „varganus“ 20 tūkst. – 400 litų palūkanų per metus. Ar ne taip, gerbiamas socialdemokrate B. Bradauskai?

Taigi dar kartą paaiškėjo: solidarumas ir socialinis teisingumas Lietuvos socialdemokratams visiškai nerūpi. Svarbiausia apginti partijos turtuolius ir tokius „darbininkus“, kaip V. Uspaskichas.

Buvau teisus: tikrų socialdemokratų mūsų šalyje nėra. Dėl to ir Markso „Kapitalą“ turėtume skaityti kitaip: Marksas – miglai pūsti, kapitalas – nuosavoms kišenėms užkišti.

Juk jeigu nepaklusite tiems didiesiems, tuomet veikiausiai negausite vietos artėjančių rinkimų partijos sąrašuose, tiesa, gerbiami kolegos?

Komentuokite