V.Matuzas: visuotinis NT mokestis – politinio apsisprendimo klausimas

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija (LTNPA) siūlo Vyriausybei apsvarstyti visuotinį nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą, integruojant žemės ir pastatų apmokestinimo sistemas ir sklypą su priklausiniais apmokestinant bendru iki 1,5 proc. metiniu tarifu. Taip verslas tikisi aiškesnės mokesčių sistemos, dėl fizinių asmenų visuotinio apmokestinimo palieka apsispręsti politikams.

LNTPA valdybos narys, korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis skaičiuoja, kad susumavus žemės ir NT mokesčius, maksimalus apmokestinimas gali siekti 5,5 proc. per metus, o įmonėms sunku planuotis verslą, kai pagal dabar galiojančią tvarką savivaldybės gali taikyti žemės mokesčius 0,01-4 proc. ribose.

„Maksimalus NT apmokestinimas galėtų siekti ir 5,5 proc., bankų palūkanos tiek kainuoja, o čia nuosavas turtas tiek apmokestinamas“, – svarstė K. Kristinaitis. Pasak jo, todėl siūloma sklypą su priklausiniais apmokestinti kaip vieną objektą bendru iki 1,5 proc. tarifu.

Antradienį LPK posėdyje einantis pareigas prezidentas Gediminas Rainys teigė, kad verslas susilaiko nuo pasiūlymų kaip apmokestinti fizinių asmenų turtą, tačiau laikosi nuomonės, kad vienas šeimos sklypas su visais priklausiniais turėtų būti neapmokestinamas. LPK vadovo teigimu, galėtų būti apmokestinami ir valstybei priklausantys pastatai.

„Mes norėtume, kad būtų žymiai išplėsta apmokestinimo bazė (…) visi mokėtų mažiau, bet mokėtų daugiau juridinių asmenų“, – kalbėjo G. Rainys. Anot jo, reikėtų persvarstyti ir galimybę apmokestinti kulto pastatus, kurie išnuomoti ir naudojami komercinei veiklai. Mokesčiai neturėtų paliesti neįgaliųjų įmonių, užsienio diplomatinių bendruomenių, LEZ įmonių, – taip verslas, anot G. Rainio, tikisi aiškesnės, nesidubliuojančios mokesčių sistemos, aiškių tarifų.

Anot jo, keblumus, kuomet viename sklype esantys priklausiniai priklauso skirtingiems šeimininkams, būtų galima išspręsti „paprasta aritmetika“. G. Rainio pranešime siūlomas 0,3-1 proc. metinės rinkos vertės jungtinio NT mokesčio tarifas.

Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva pabrėžia, kad NT mokesčio apskritai neturėtų būti, tačiau iniciatyva apjungti du minėtus mokesčius – sveikintina, nes žemės mokestis verslui – vienas kebliausių.

Kaetana Leontjeva
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)
„Yra tame logikos, nes mokesčių bazė persidengia. Tačiau tik svarbu, kad neišaugtų bendra mokestinė našta mokesčių mokėtojams“, – sakė K. Leontveja paminėdama, kad Lietuvoje šiuo metu renkami 25 mokesčiai, iš kurių penki atneša į biudžetą 92 proc. visų pajamų, o žemės mokestis – vienas nepelningiausių ir sudėtingiausiai administruojamų. O įvedus visuotinį mokestį, tai pajustų kiekvienas šalies gyventojas.

„FIDE experta“ vadovė ir mokesčių specialistė Rūta Bilkštytė tvirtina, kad jau dabar galiojantis NT mokestis – visuotinis, tik su lengvata šeimoms, turinčios NT iki vieno milijono litų, o žemės ir NT mokesčio apjungimas būtų logiška išeitis.

„Visose šalyse NT mokestis susietas su žemės mokesčiu. Dabar visa tai yra atskirta ir tas pats objektas apmokestinamas du kartus – kaip žemės mokesčio ir NT objektas. (…) Juk NT vertę lemia vieta, kur jis yra, todėl rinkos kaina jis yra apmokestinamas du kartus. Būtinai reikia daryti, kad būtų vienas NT mokestis kartu su žeme“, – kalbėjo ji.

Posėdyje dalyvavęs konservatorius Vitas Matuzas teigė, kad visuotinis NT mokestis būtų politinio apsisprendimo klausimas. Anot darbietės Loretos Graužinienės, tokiai idėjai turi būti pritarta.

„Aš pritariu jų idėjai. Seniai turiu nuomonę, kad negali būti išskirtas (mokestis – red.). NT yra NT, jeigu ten keli savininkai – detalės, kaip tai išskirti“, – kalbėjo Audito komiteto vadovė.

Tuo tarpu Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė neskubėjo pritarti tokiai iniciatyvai.

„Sudėtinga kalbėti apie NT bazės didinimą. Jokio intereso nėra, o gyventojų nepasitenkinimas bus didžiulis. Sunku patikėti, kad rinkiminiais metais būtų kažkas keičiama“, – kalbėjo ji.

Dabar metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 proc. žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemei taikomas 0,35 proc. tarifas. Sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei-komercinei veiklai – 0,5 proc. tarifas.

Nuo 2013 metų turėtų būti pereita prie žemės apmokestinimo, atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams. Savivaldybės galės įteisinti 0,01-4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas, didžiausią tarifą taikant apleistoms žemėms.
Šiuo metu Lietuvoje įvestas prabangaus NT mokestis gyventojams, kuomet 1 proc. metiniu tarifu
apmokestinama šeimai priklausančio NT dalis, viršijanti vieną milijoną litų.

Delfi.info

Komentuokite