V.Matuzo kalba lapkričio 24 d. Seimo posėdyje svarstant 2012 metų valstybės biudžetą

Gerbiamasis Seimo Pirmininkės pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, norėdamas kalbėti apie ateinančių metų biudžetą, turiu pasakyti, kad aukšyn kopiame sutelkę visas jėgas, pasitikėda­mi savo galimybėmis ir labai gerai suskaičiavę, kiek sau galime leisti, kad pasiektume užsibrėžtų tikslų. O tikslai, giliam politinių oponentų nusivylimui, finansiniu populizmu nė nekvepia. Premjeras A. Kubilius ir fi­nansų ministrė I. Šimonytė nešoka pagal reitingų dūdeles, tad rožiniais finansiniais burbulais biudžeto projekto nenudailino, manos iš dangaus nepribūrė. Net apkaltinti išlaidavimu prieš artėjančius Seimo rinkimus lie­žuvis neapsiverčia. 2012 m. valstybės biudžetas – atsakingo finansų valdymo nuosekli tąsa. Praėjo laikas, kai Vyriausybei ir Permainų koalicijai teko įrodinėti vieno ar kito sprendimo būtinumą. Šiandien Lietuva Eu­ropai pateikiama kaip gerosios praktikos pavyzdys ir solidžiausių ekonomikos, finansų ekspertų, reitingų agentūrų įvardijama, kaip puikiai su sunkmečio iššūkiais susidorojusi valstybė.

Dar vienas iššūkis – „Snoro“ banko problemos. Ir šitoje situacijoje Vyriausybė, nepriklausoma, savarankiška Lietuvos banko vadovybė, mano supratimu, parodė atsakingą bei išmintingą požiūrį. Manau, šian­dien bus paskelbta daugiau ir tikslesnės informacijos apie „Snoro“ banko padėtį ir tuomet bus aiškūs tolesni Vyriausybės žingsniai jo atžvilgiu. Akivaizdu, kad daroma viskas, kad būtų apsaugoti bankų klientų intere­sai, daroma nepaisant didelio spaudimo ir įvairų populistinių interpretacijų. Bandžiusieji lipti į kalną neduos meluoti, tai išties nėra lengva ir paprasta, tokia dabar ir valstybės finansinė situacija: gana sudėtinga, tačiau kupina pozityvaus ir realaus optimizmo. Nuo kitų metų sausio 1 d. numatyta atkurti visas buvusias laikinai sumažintas senatvės pensijas, tam biudžete jau yra numatoma 500 mln. Lt. Jeigu jau skaičiuotume, kas daugiausia sudėjo ant finansinės krizės aukuro, mano giliu įsitikinimu, sunkiausia buvo pensininkams. Todėl labai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad būtent jiems kiti metai bent jau šiek tiek finansiškai bus dosnesni. Išlaiky­ta pusiausvyra tarp skirtingų gyventojų grupių interesų, tai yra tarp įsipareigojimų atkurti pensijas ir kitas socialines išmokas, gerinant smulkaus verslo sąlygas – pelno mokesčio lengvatos, sudaryta daugiau galimy­bių darbingiems asmenims įsidarbinti. Manau, kad Vyriausybė tinkamai sudėliojo prioritetus, pirmiausia tesėdama pažadus socialiai pažeidžiamiausiai visuomenės daliai.

Žinoma, besitikinčius greito piniginių atsigavimo galima užmėtyti paguodos žodžiais ir jokia valiuta nepagrįstais pažadais. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, jau praėjo laikas, kai žmonės buvo maitinami vien gero gyvenimo iliuzijomis, nepajudinant nė piršto, kad paverstų jas tikrove. Nepaisant didesnių socialinių išmokų, planuojamas 2,8 % BVP dydžio kitų metų biudžeto deficitas – ne tuščia ambicija ir jokiu būdu ne malonės prašantis žvilgsnis į Tarptautinį valiutos fondą. Mastrichto kriterijus atitinkantis biudžeto deficitas – vienintelis būdas suvaldyti didėjančią skolą ir įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimus, iškeltus dėl 2008 m. biu­džeto perviršio procedūros. Mano supratimu, tai bene gėdingiausias tuometinės socialdemokratų Vyriausybės veiklos įvertinimas tarptautiniu mastu. 2012 m. sumažinę deficitą iki 2,8 % tarptautinėms finansų rin­koms ir užsienio investuotojams pasiųsime dar vieną pozityvų signalą apie Lietuvos gebėjimus suvaldyti finansus ir užtikrinti saugią bei stabilią investicinę aplinką.

Dar viena gera žinia, 2012 m. tampa valstybės skolos stabilizavimo metais. Kitais metais pravalgyti skolinsimės kur kas mažiau negu šiemet. O tai sukuria galimybes ir toliau sėkmingai arba nuo 2014 m. pradė­ti mažinti valstybės skolą. Beje, ji Europos Sąjungos valstybių kontekste yra viena iš mažiausių. Valstybės skolos mažinimas leidžia išvengti problemų kamuojamos Graikijos ir kitų Europos Sąjungos šalių problemų. Labai dažnai biudžeto deficito, valstybės skolos klausimai pavadinami globaliais. Esą paprastam žmogui reikia kitų dalykų: laiku gauti nesumažintas pensijas, socialines išmokas, algas. Dar geriau, kai jos vis didėja, va tada gera valdžia. Trumpalaikės laimės efektas kuria gero gyvenimo iliuziją pamirštant, kad gyvenimas skolon, kad ir koks smagus jis būtų, nesibaigia žodžiais „ilgai ir laimingai gyveno“. Skolas reikia grąžinti. Štai čia ir prasideda vadinamasis globalumas, paliečiantis tiesiogiai kiekvieną, todėl siūlantieji didinti, kelti, dalinti turėtų nepamiršti pridurti, kad tokie siūlymai reiškia valstybės skolos didėjimą ir didesnę naštą kiekvie­no piniginei.

Kitų metų biudžete atsispindi realus Vyriausybės ir Permainų koalicijos požiūris į šalies finansines perspektyvas. Numatomas gerokai mažesnis nei šiemet „Sodros“ biudžeto deficitas, gerokai didėja įplaukos į bendrą šalies kasą ir, tas labai džiugina, labai auga valstybės įmonių indėlis. 2012 m. biudžetas bus papildytas planuojamais 540 mln. Lt iš dividendų bei grąžos iš valstybinių įmonių turto. Numatoma suma yra 6,3 karto didesnė negu šiemet, kai valstybės valdomos įmonės į biudžetą pervedė 86 mln. Tai gerai suplanuotos ir sklandžiai vykstančios valstybinių įmonių pertvarkos rezultatas. Svarbu pabrėžti, kad tikslas subalan­suoti valstybės finansų sistemą siekiamas įgyvendinti neįvedant naujų mokesčių, paliekant pridėtinės vertės mokesčio lengvatas šildymui, lietuviškoms knygoms ir vaistams.

Kitų metų biudžetas išskirtinis gerąja prasme ir dėl to, kad Europos Sąjungos lėšos, kurių panaudojimas yra suplanuotas biudžete, viršija 7 mlrd. Lt. Tai bus didžiausia Europos Sąjungos lėšų suma, panaudota Lietuvoje per mūsų narystės Europos Sąjungoje laikotarpį. Didžiausia kada nors buvusi Europos Sąjungos parama, didelės galimybės, bet kartu ir didelė atsakomybė jas panaudoti efektyviai, kad būtų sukurta dau­giausia pridėtinės vertės, naujų darbo vietų ir galimybių didesniam eksportui.

Siūlymus leisti sau daugiau išlaidauti daugiau nei realiai vertinu kaip vienadienių patogumų kūrimą pinigais iš ateities, pinigais, kurių šiandien nėra dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Jau tapęs įprastu biu­džeto paklodės tąsymas į sau naudingesnę pusę esmės nekeičia, lėšų dėl to daugiau neatsiras. Raginimas didinti algas, išmokas, skirti daugiau vieniems ar kitiems projektams įgyvendinti, išvertus iš populistinės kal­bos, reiškia lindimą į naujas skolas. Neabejoju, kad ir 2012 m. biudžetas bus įvykdytas tiksliai. Opozicijai turėtų atšipti dantys, bergždžiai bandant juos galąsti į išmintingai ir su didele atsakomybe sudėliotas biudžetų skaičių eilutes. Ačiū už dėmesį.

Komentuokite